Kokie vaizdiniai kyla išgirdus žodžius ,,skandinaviška estetika”? Kad ir koks paveikslas jums iškilo mintyse, spėjame, kad jame dominuoja šaltos ir blyškios spalvos, žiemiška nuotaika… ir kriminaliniai elementai. Būtent taip ir būtų galima apibūdinti ,,nordic noir” kriminalinių dramų estetiką, pasižyminčią niūria, melancholiška nuotaika, sudėtingais veikėjų charakteriais ir socialinių problemų tematika. Pirmą kartą įvardytas XX a. pabaigoje, šis žanras pamažu užkariavo ir kitų šalių detektyvų mėgėjų širdis. Kas lėmė tokį šio žanro populiarumą?
Pavadinimas. Iki XXI a. pirmo dešimtmečio šis žanras dar neturėjo konkretaus pavadinimo, tačiau kartais buvo įvardijamas kaip ,,šiaurietiški detektyvai” arba ,,skandinaviški detektyvai”. Pačioje Skandinavijoje jie vis dar taip ir vadinami. Terminas ,,nordic noir” labiau paplitęs tarptautinėje rinkoje, ypač anglakalbėse šalyse. Šį terminą sukūrė University College of London Skandinavijos skyrius.
Knygos. Nėra vieningos nuomonės, kada tiksliai susiformavo ,,nordic noir”, tačiau dauguma sutinka, jog kaip literatūrinis žanras jis atsirado jau XX a. paskutiniame dešimtmetyje. Henning’o Mankell’o knygų serija Kurt Wallander laikoma vienu pirmųjų šio žanro pavyzdžių. Ji sulaukė didžiulio pasisekimo. Dar viena žymi autorė – norvegų rašytoja Karin Fossum. Jos knygų serija Inspektorė Sejer, išversta į 25 kalbas, taip pat turėjo didelę įtaką ,,nordic noir” populiarumui. ,,Nordic noir” detektyvai, kitaip nei panašūs amerikietiški ar britiški detektyvai, dažnai laikomi prestižine, o ne populiariąja literatūra.
Televizija. ,,Nordic noir” terminas taip pat vartojamas apibūdinti šio stiliaus filmus ir serialus – tiek knygų adaptacijas, tiek originalus. Žymiausi pavyzdžiai – danų/švedų The Bridge (Bron/Broen), danų The Killing (Forbrydelsen), islandų The Trapped (Ófærð) ir suomių Deadwind (Karppi).
Bruožai. Kai kurie kritikai ,,nordic noir” populiarumą grindžia išskirtiniu ir patraukliu šio žanro stiliumi. Skandinaviškų detektyvų stilius – gana minimalistinis, pasižymintis paprastumu ir realistiškumu. Pagrindiniai veikėjai dažnai niūrūs ir nuvarginti gyvenimo, o ne herojiški. Jų vidinis gyvenimas ir požiūris į pasaulį atkreipia skaitytojų dėmesį į visuomenės problemas, atskleidžiamas nusikaltimo fone. Televizijos serialuose ,,nordic noir” pasižymi blankiomis spalvomis ir apšvietimu, nerimastinga aplinka, niūria minimalistine muzika, lėtu ir melancholišku siužeto tempu bei daugiasluoksnėmis siužeto linijomis. Manoma, kad vienas patraukliausių ,,nordic noir” požymių – kontrastas su šiaurietišku gerovės valstybės modeliu: šių valstybių politinė sistema, puoselėjanti lygybę, laisvę ir teisingumą, gali slėpti giliau įsišaknijusią neapykantą ir tamsias paslaptis.
Atgal į sąrašą 