Švedija. Kokios asociacijos kyla išgirdus šį žodį? Man į galvą pirmiausia ateina popmuzikos grupė „ABBA“, vaikų rašytoja Astrida Lindgren, išradėjas Alfredas Nobelis, parduotuvė „IKEA“. Ir, žinoma, ekologija.
Daugelis žino, kad ekologija ir tvarumas švedams yra svarbios kasdienio gyvenimo temos. Rūšiavimas, pirmenybės teikimas aplinkai draugiškiems produktams ir netaršioms transporto priemonėms yra ne tik atsakomybės jausmo dėl mūsų planetos likimo, bet ir skandinaviškosios kultūros bei mentaliteto apraiška. Nors ir yra įstatymų, draudžiančių, pavyzdžiui, šiukšlinti gamtoje, toks dalykas kaip atliekų rūšiavimas namuose yra kiekvienos šeimos pasirinkimo reikalas. Tam sudarytos visos galimybės, o žmonės renkasi patys, rūšiuoti ar ne. Ir didžioji dauguma renkasi rūšiuoti.
Pakalbinau tris skirtinguose Švedijos miestuose gyvenančius švedus apie ekologiją kasdienybėje: rūšiavimą, švietimą šia tema ir transporto priemones, kurias jie renkasi.
Pamenu, 2016-aisiais apsilankiusi „McDonald’s“ greito maisto restorane Stokholme apstulbau: kai po pietų norėjau išmesti maisto pakuotes, pamačiau ne vieną, kaip Lietuvoje, o penkias ar šešias skirtingas šiukšliadėžes. Net gėrimo pakuotę teko mesti į tris skirtingas dėžes: šiaudelį – į vieną, dangtelį – į kitą, vienkartinį puodelį – į trečią. Šalia stovėjusi mano draugė, kuri jau keletą metų gyveno Švedijoje, iš manęs juokėsi, nes švedams toks kruopštus rūšiavimas yra įprastas. Tai man patvirtino ir visi trys kalbinti pašnekovai: daugumoje kavinių ir restoranų galima rasti įvairių rūšiavimui skirtų šiukšliadėžių, pavyzdžiui, atskirai popieriui, plastikui, metalui, stiklui (spalvotam ir nespalvotam), o prekybos centruose – dar ir smulkioms baterijoms ar elektros lemputėms. Priklausomai nuo to, kur gyvenama, yra sudarytos sąlygos kompostuoti maisto atliekas, yra atskiri konteineriai laikraščiams, kartonui ir gofruotam kartonui, išvystyta depozito sistema.
Vienas mano kalbintų švedų dirba kino teatre, tad pasidžiaugė jų naudojama rūšiavimo sistema: atskirai metamos spragėsių pakuotės, o gėrimų pakuotės rūšiuojamos į tris skirtingas šiukšliadėžes. Paklaustas, ar tai nesukelia nepatogumų, pašnekovas nustebo: jo teigimu, tai tikrai neužima daug laiko ir yra patogu, procesas gerai organizuotas. Kitas mane dominęs aspektas – švietimas apie ekologiją. Apie tvarią gyvenseną Švedijos mokyklose ir universitetuose kalbama, bet nelabai dažnai. Nors moksleiviai ir studentai turi galimybę švietimo įstaigose rūšiuoti taip pat, kaip namuose, paskaitų ekologijos tema, švedų teigimu, galėtų būti šiek tiek daugiau. Kai kurios mokyklos rengia pažintinius vizitus – studiebesök – į atliekų rūšiavimo ir apdirbimo įmones, kur mokiniams pasakojama ir rodoma, kaip vyksta visas procesas.
Paklausti apie populiariausias transporto priemones, visi trys kalbinti švedai pirmiausia paminėjo autobusą, po to – dviratį. Vienas pašnekovų teigė automobiliu besinaudojantis tik tada, kai reikia nuvežti vaiką į darželį, o į darbą ir iš jo važiuojantis dviračiu. Kone kiekviena šeima turi bent vieną dviratį ir todėl ši transporto priemonė yra tokia populiari, be to, važiavimas dviračiu yra ne tik puikus sportas, bet ir leidžia jaustis gerai dėl to, kad išvengiama bereikalingos aplinkos taršos.
Belieka tik pasidžiaugti švedų požiūriu į ekologiją bei tvarumą ir tikėtis, kad netrukus toks požiūris gyvuos ir Lietuvoje.
Indrė Bagdžiūtė, švedų kalbos lektorė
Atgal į sąrašą 