Technologijų amžiuje užsienio kalbų, kaip įgūdžio, statusas keičiasi. Atsiranda vis daugiau žmonių, abejojančių užsienio kalbų nauda ateityje. Tačiau Lietuvoje vis dar išlieka stipri kalbų mokymosi kultūra, ypač skandinavų kalbų, kurios atveria kelią ne tik į geresnes karjeros galimybes, bet ir Skandinavijos kultūros pažinimą. Su tuo sutinka ir mūsų partneriai, Švedijos klientų aptarnavimo paslaugų įmonė ,,Transcom”. Savo įžvalgomis šia tema su mumis pasidalino įmonės darbuotojai Karolina ir Naglis.
Kodėl mokėtės švedų kalbos? Koks buvo kalbos mokymosi tikslas ir kaip pavykdavo save motyvuoti mokytis?
Karolina: Baigusi mokyklą žinojau, kad noriu studijuoti kalbas. Norėjau išmokti kalbą, kuri turėtų didelę paklausą Lietuvos darbo rinkoje. Tuo metu atsirado vis daugiau investuotojų iš Švedijos, todėl įstojau į anglų ir kitos užsienio kalbos (švedų kalbos) studijų programą. Švedų kalba man buvo iššūkis – teko įdėti labai daug pastangų norint ją išmokti. Tačiau noras tai padaryti man buvo didesnis už sunkumus, su kuriais teko susidurti.
Naglis: Atsimenu, kad dar nuo tada, kai buvau mažas, mane labai žavėjo švediška kultūra. Klausydavau daug švediškos muzikos ir taip uždėjo noras mokėti kalbėti švediškai. Aplankius Stokholmą šitas noras tik dar labiau padidėjo. Motyvuoti savęs per daug nereikėjo, nes tiesiog labai norėjau išmokti tą kalbą. Dar prieš pradėdamas studijas jau mokiausi švedų kalbos per Duolingo programėlę. Daugiau motyvacijos prireikė per kitų dalykų paskaitas.
Koks jūsų pačių santykis su skaitmeninėmis technologijomis ir kiek jomis naudojotės mokydamiesi švedų kalbos, o gal ir kitų užsienio kalbų?
Karolina: Kompiuteris buvo neatsiejama kalbų mokymosi dalis universitete. Kai kuriose paskaitose fizinių vadovėlių neturėjome, todėl gaudavome juos PDF formatu. Rašyti akademinius darbus taip pat būdavo patogiau kompiuteriu. Be to, paskaitų metu žaisdavome žaidimus, kuriems reikalingas telefonas. Mokymasis žaidimo forma visada yra efektyvus.
Naglis: Savo gyvenimo be skaitmeninių technologijų neįsivaizduoju. Jos mane lydi kasdien nuo muzikos klausymo, iki serialų ar filmų žiūrėjimo ar tiesiog naujienų sekimo internete. Mokantis švedų kalbos labai padėdavo klausytis dainų, atliekamų švedų kalba, taip pat nepraleisdavau nei vienos Melodifestivalen laidos.
Apibūdinkite savo švedų kalbos mokymosi eigą. Kaip jums sekėsi? Kas buvo sunku, lengva? Ar buvo kritinių kalbos mokymosi periodų, momentų? Ar galėtumėte tokia informacija pasidalinti? Kaip manote, ar yra negabių kalboms žmonių?
Karolina: Kadangi švedų kalba skamba visai kitaip nei jau nemažai pažinta anglų kalba ar gimtoji lietuvių kalba, pačioje pradžioje įsiminti žodyną nebuvo lengva. Kadangi turiu regimąją atmintį, stengiausi savo užrašus padaryti kuo spalvingesnius ir estetiškesnius. Tai man labai padėjo. Svarbiausia yra susikurti bazinį žinių bagažą ir išmokti pagrindines gramtikos taiksykles. O tuomet su laiku galima plėsti žodyną naujais žodžiais. Negabių žmonių kalboms nėra, bet ne visi jaučiasi motyvuoti jas mokytis. O be motyvacijos pasiekti gerų rezultatų yra labai sunku.
Naglis: Mano mokymosi eiga visada ėjosi gana sklandžiai. Turėjau puikius dėstytojus, kurie visada kantriai išaiškindavo, kol viską suprasdavau. Lengvoji dalis buvo įsiminti naujus žodžius, nes prieš tai mokiausi vokiečių kalbos, o gana daug žodžių švedų kalboje yra panašūs. Taigi, net išvydęs kokį nors žodį pirmą kartą, dažnai teisingai atspėdavau, ką jis reiškia (arba bent jau pataikydavau į temą). Sunkiausia dalis man iki dabar yra sakinių struktūra (ypatingai jei tai yra koks ilgesnis ir sudėtingesnis sakinys, kuriame yra žodis inte). Taip, manau, kad tikrai yra nemažai žmonių, kurie, kad ir kaip stengtųsi, yra nelabai gabūs užsienio kalboms, nes pats tokių pažįstu ne vieną.
Kokią pastebite didžiausią naudą sau dėl to, kad mokate švedų kalbą? Kokia nauda aplinkiniams? Kur naudojate švedų kalbą? Ar galėtumėte pasidalinti gerąja patirtimi, kai švedų kalbos mokėjimas tapo pranašumu, palyginus su anglų kalba? Ar yra tekę patirti teigiamų reakcijų iš švedų dėl to, kad kalbate švediškai?
Karolina: Švedų kalba yra neatsiejama mano darbo dalis, kadangi dirbu Švedijos rinkos klientų aptarnavime. Mokantis kalbos taip pat tenka susipažinti ir su tos šalies kultūra, mąstymo būdu. Mokant švedų kalbą atsiveria durys informacijai, kuri internete nėra aprašyta kitomis kalbomis. Taip pat galima rasti ir įdomių edukacinių ir pramoginių video Youtube ir kitose platformose. Žmonės, nemokantys švedų kalbos, neslepia susižavėjimo – jiems ši kalba skamba lyg ,,paukščių kalba”, kurios jie visai nesupranta.
Naglis: Didžiausia nauda mokant švedų kalbą, be abejonės, buvo ieškant naujo darbo. Nors ir studijas pabaigiau prieš keletą metų, švedų kalbos kasdieniniame gyvenime nebenaudojau. Tačiau pamatęs darbo skelbimą pozicijai, kuriai švedų kalba būtina, neabejodamas kandidatavau, kuo dabar labai džiaugiuosi, nes negana to, kad prisiminiau galbūt primirštus dalykus, taip pat išmokau naujų. Švedų kalbos mokėjimas labai padėjo prieš pusantrų metų, kai su drauge keltu išplaukėme į nedidelį Švedijos miestelį Karlshamn, kuriame nebuvo daug angliškai kalbančių žmonių (ar bent jau neblogai kalbančių) ir mačiau, kad mano draugė turėjo daug sunkumų susikalbant su vietiniais. Taigi toje kelionėje, jei tik prireikdavo kažko paklausti vietinių ar, pavyzdžiui, užsisakyti pavalgyti restorane, visas šis darbas teko man – kas mačiau, labai stebino vietos gyventojus.
Ar verta mokytis švedų kalbos? Jei taip, kodėl?
Karolina: Kaip ir kiekviena užsienio kalba, švedų kalba praplečia galimybes profesiniame gyvenime. Ji taip pat padeda plačiau suvokti pasaulį ir suprasti, kaip panašiai ir tuo pačiu metu skirtingai žmonės jį mato. Be to, kadangi tai yra skandinavų kalba, ji turi daug panašumų su kitomis skandinavų kalbomis. Ją išmokus, kitos šios grupės kalbos yra greičiau įsisavinamos.
Naglis: Manau, kad bet kokios kalbos mokėjimas yra naudingas. Mokantis kalbą išmoksti ne tik kalbos, bet ir kultūros, mentaliteto, istorijos. Ypatingai šiuo metu, kai Švedija yra viena moderniausių valstybių, jos kalbos mokėjimas gali atverti daug durų net negyvenant ten.
Redagavo Agnė Palamarčukaitė
Atgal į sąrašą 