Suomių kalba priklauso Uralo kalbų šeimai, kaip ir estų, ir vengrų kalbos, kurios nėra indoeuropiečių. Suomių kalbos sistema turi esminių skirtumų nuo didžiosios Europos kalbų, bet iš gausių skolinių matyti, kad kultūriniu aspektu ji keitėsi veikiama artimos sąveikos su indoeuropiečių kalbomis. Stipriausią įtaką yra padariusi švedų kalba, kuri per II tūkstantmetį įsigalėjo daugelyje pajūrio vietovių.
Baltai daugiausia sąlyčio turėjo su neindoeuropiečiais finais ir tie kontaktai truko ilgą laiką, o Latvijos teritorijoje net iki šiol. Kalbama apie ankstyviausią šių kontaktų laikotarpį. Kada baltizmai pateko į finų kalbas, tyrėjai ginčijasi. Baltų sąlytis su finais galėjo prasidėti maždaug III tūkstm. pr. Kr. Tada baltai darė didesnę įtaką finams negu patys buvo jų veikiami. Toliau bus minimos finų kalbos, tad norėtųsi priminti, jog finų kalbos – viena iš dviejų finougrų kalbų atšakų. Kita atšaka – ugrų kalbos. Finų kalbos paplitusios Suomijoje, Estijoje, Rusijoje, Norvegijoje ir Švedijoje. Dabar geografiškai nesusisiekiančias Baltijos ir Volgos finų kalbas jungė mirusios (XIII a. asimiliavo slavai) merių, meščerų ir muromų kalbos.
Finai iš baltų pasiskolino daug žodžių. Tai patvirtino ne vienas suomių, danų ir lietuvių kalbininkas. Štai keletas baltiškų skolinių pavyzdžių: „žirnis“, „pupa“, „vaga“, „akėčios“, „putra“, „talka“. Iš baltų kalbų finai perėmė gyvulių pavadinimų:“ožys“, „avinas“, „žirgas“, „žąsis“, taip pat žodžių, susijusių su gyvulininkyste: „vilna“, „oda“, „šienas“ ir kt. Ypač daug namų apyvokos daiktų, visokių įrankių bei padargų pavadinimų: „kaušas“, „virvė“, „šluota“, „malka“, „stiebas“, „derva“ ir t.t. Žodžiai „kelias“- suom. „keli“ („rogių kelias“), „ratas“ skamba taip pat – „ratas“ (ir suom., ir est.), „tiltas“ – suom. „silta“. Dar „lašis, lašiša“, „vėgėlė“, „vėžys“, „šalna“, „šarma“, „sala“, „marios“, „ungurys“ ir t.t. Kai kada suomiškai ar estiškai tariamas žodis tik kalbininkų atpažįstamas, nes finų kalbos struktūra labai skiriasi nuo baltų, tai pasiskolintieji žodžiai ilgainiui buvo veikiami visai kitų dėsnių ir tiek pakito, kad nebelengva dabar juos atpažinti, nejaučiama skirtumo tarp jų ir senųjų savų žodžių .Be to, ir baltizmai ne visi vienodo senumo, patekę įvairiais laikais. Bet kai kada ir mes, paprasti kalbos vartotojai, galime nesunkiai suvokti ryšį tarp žodžių. Štai suom. „vapsahainen“, est. „vapsik“, o liet. „vapsva“; suom. „kaula“, est. „kael“, liet. „kaulas, kaklas“; suom. „kaima“ („bendravardis“), est. „kaim“ („giminaitis, vyro brolis“), o liet. „kaimas, kaimynas, kiemas“. O kiek spalvų pavadinimų perėmė finai iš baltų: „žalias“, „pilkas, širmas“, „gelta, gelsvas“, dydžių ir formų pavadinimų: „ankštas“, „liesas“, „prėskas“, „tuščias“. Suomių ir estų kalbose atsirado net abstrakčių baltiškos kilmės sąvokų: „būdas, paprotys“, „viekas, veikti“, net „dievas“ suom. „taivas“.
Tikriausiai ne visi baltų skoliniai finų kalbose pasiekė mūsų laikus: nemaža jų bus išnykę, išstumti finų kalbos žodžių. Tačiau dabartinėje suomių kalboje (ne tarmėse) baltizmai sudaro 1,1 % visos leksikos, taigi iš 1000 suomių bendrinės kalbos žodžių 11 yra baltiškos kilmės.
Finų įtaka baltams buvo daug mažesnė. Seniausiais baltų soliniais iš Pabaltijo finų tyrėjai linkę įtarti šiuos lietuvių bendrinės kalbos žodžius: “burė”, “laivas”, “silkė”, “kilkė”, “seliava”, “sykas”, “kiras”, “lopšys”, “sora”. Galimas daiktas, kad finų poveikis baltams yra buvęs didesnis negu rodo šie skoliniai, tik lietuvių kalboje to poveikio rezultatų iki mūsų dienų liko nedaug, todėl dabar nelengva jį apčiuopti.
Įdomu tai, kad iš vartotų ir pasiskolintų žodžių galime spręsti apie taikius baltų – finų santykius, nes iš baltų į finų kalbas pateko daug žodžių, susijusių su žemdirbyste, gyvulių auginimu ir apskritai sėsliu gyvenimu.
Kalbos tyrinėjimas sudėtingas darbas, reikalaujantis daug žinių ir išmanymo, todėl nevarginau skaitytojų detalizuodma, kaip kalbos tarpusavy sąveikauja. Šias žinias ir šiuos argumentus galite paskaityti Zigmo Zinkevičiaus studijoje “Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas”. Aš pateikdama šią medžiagą nuo savęs nepridėjau nieko, tik surašiau tai, kas, mano manymu, įdomu, suprantama visiems ir aktualu. Ir dar. Z. Zinkevičiaus knyga parašyta moksliniu stiliumi ir ne visada lengvai skaitoma. Bet joje rasite, tai, ką svarbu žinoti lietuviams ir Lietuvoje gyvenantiems apie lietuvių kalbą ir jos santykius su kaimynų kalbomis.
Irma Skaitė
Atgal į sąrašą 