Rugpjūčio mėnesiui persiritus į antrąją pusę visada pradedu justi nekantrumą. Artėja Naujieji metai! Patikslinsiu: Naujuosius metus pradedu įprastai skaičiuoti nuo rugsėjo 1-osios jau daugelį metų. Tokia laiko samprata taip natūraliai įėjusi į mano kasdienybę, jog sunku suskaičiuoti, kiek kartų yra tekę tikslinti aplinkiniams, kokius Naujus metus turiu omenyje.
Tai nesvetima ir mano kolegoms. Todėl gamtai signalizuojant apie artėjantį rudenį, kartu su mokyklos kolektyvu išvykome į Varėnos miškus keturių dienų darbostogoms. Mūsų laukė ne tik nauji uždaviniai planuojant artėjančius mokslo metus, tačiau ir veiklos, stiprinančios kolektyvą. Juk nesimatėme gyvai taip ilgai! O ir susiburti pavyko tiek iš Vilniaus, tiek iš Kauno. Taip ir kibome į darbus: sveikinomės nuotolinėse pamokose su mokiniais iš naujų vietų, kasdien susiburdavome bendroms fikoms lauke ir ilsindavome akis nuo ekranų žiūrėdamos į ežerą bei miškus.
Pirmąjį vakarą aktyvų poilsį (plaukiant valtele bei baidare) pratęsėme ragaudamos mūsų kolegės burgundiškai ruoštas sraiges, o vakarą baigėme besišnekučiuodamos saunoje. Skamba labai skandinaviškai, tiesa? Pasisekė ir artėjantį kalendorinį rudenį bei ore juntamą vėsą bent trumpam pamiršti besimaudant ežere naktį.
Kaip jau Jokūbas pasakojo apie saunų tradiciją Suomijoje ankstesniame blogo įraše – sauna padeda ne tik atsipalaiduoti, tačiau ir užveda diskusijas ar įkvepia naujoms mintims. Todėl taip pradėjusios darbostogas, jautėmės įkvėptos ir likusias dienas kibome į darbus planuodamos pamokų planus, tobulindamos testavimo procesą, kurdamos e. mokyklos turinį. Lengva nebuvo – reikėjo aptarti ir sutarti dėl daugelio klausimų, bet džiaugiamės (pagaliau!) gyvai bendraudamos.
Det finns inget dåligt väder, bara dåliga kläder – mums pataria šiauriečiai. Ir negalime su jais labiau nesutikti. Dargana ar trumpas lietus vertė dar labiau džiaugtis saulėtomis akimirkomis darbostogų metu ir jas išnaudoti vaikštinėjant ar važinėjant dviračiais miške. Įspūdžių būta daug! Pailsusios ir susėdusios priešais ežerą dviračių žygio metu pasakojome viena kitai apie savo pirmąsias dienas mokykloje ir lektoriavimo pradžią, prisiminėme visas mūsų kolektyvo šventes ir renginius, mokyklos susibūrimus su mokiniais. Toks nuoširdus pokalbis ir pasidalijimas virto į chronologinį pasakojimą apie mokyklos virsmą į tai, kas esame šiandien… jau beveik šešerius metus!
Taigi šeštąjį mūsų rudenį pradėsime dar stipresni, išsigryninę savo tikslus ir vizijas bei nekantraudami naujų idėjų įgyvendinimui.
Ir pabaigai. Labai norisi pridurti – gerų Naujųjų (mokslo) metų! 🙂
Monika Budrikaitė, švedų kalbos lektorė
Atgal į sąrašą 