Veikla: Kalba praktikantai – apie Švediją ir švedų kalbos mokymąsi

2022-03-30

Nustebtumėte sužinoję, kiek daug žmonių dirba kartu, kad jūsų mokymo(si) procesas būtų sklandus. Rūpinamės, kad sėkmingai prisijungtumėte prie pamokų, patogiai pasiektumėte kurso medžiagą, įveiktumėte visas užduotis. Mūsų komanda džiūgauja jums išmokus tą sunkųjį žodį, įveikus dar vieną kalbos lygį, o savo darbo stalus nuklijuoja idėjų sąrašais. Dažnai padūsaujame, kad valandų paroje – tos menkos dvidešimt keturios, tad pagalba visada praverčia. Kalbos praktiką atliekantys studentai ne tik padeda mums susidoroti su darbais darbeliais, bet ir stebi, analizuoja pamokas, vis drąsiau kalbina kursų dalyvius.

Šiuo metu švedų kalbos praktiką mūsų mokykloje atlieka Vilniaus universiteto studentės Gabija, Neringa ir Monika. Jos stropiai verčia, ruošia ir tikrina įvairiais užduotis, veda diskusijas ir dalijasi savo patirtimi. Paklausėme jų, kuo jas pakerėjo švedų kalba, ir kokių patarimų jos turi visiems, besimokantiems kalbų.

 

 

Susipažinkim – koks švediškas žodis kiekvienai iš jūsų gražiausias?

Gabija: Sjuksköterska – seselė. Tai žodis, iš kurio gimė daug juoko, nes pačioje pradžioje su bendrakursiais negalėjome jo ištarti, o vėliau jis tapo daugelio mūsų mėgstamiausiu žodžiu 😊

Neringa:        Ö – sala. Trumpas ir aiškus!

Monika: Lagomnei per daug, nei per mažai, kadangi man tai yra kur kas daugiau nei žodis. Tai taip pat yra ir gyvenimo būdas.

 

Girdėjau, kad Švediją dar tik ruošiatės aplankyti, tad išduokit – ar įmanoma įsimylėti šalį joje dar nebuvus? Kuo jus žavi Švedija ir švedai?

Gabija: Mane labai žavi švedų ramybė, lėtas gyvenimo tempas, gamta. Gyvenime nesu linkusi verstis per galvą ir bėgti, tad manau, kad ne veltui mano gyvenime atsirado galimybė mokytis švedų kalbos.  Švedijoje yra lankęsis mano tėtis ir aš augau girdėdama istorijas apie Linköping miestą, kaip jis sužavėjo mano tėtį. Tos senos nuotraukos  man ir dabar sukelia šiurpuliukus.

Monika: Žodis Skandinavija man irgi pirmiausia asocijuojasi su ramybe bei ekologija. Deja, tačiau iki šiol man neteko lankytis nei vienoje Skandinavijos šalyje, tačiau tikiuosi, jog jau netrukus turėsiu galimybę apsilankyti Švedijoje. Labai noriu ją pamatyti!

Neringa: Manau, kad man dabar bus dar įdomiau pamatyti Švediją negu prieš studijas. Skandinavija kadaise man buvo kraštas, kuriame gyvena mano mylimi atlikėjai ir gyvena laimingi žmonės, tačiau laikui bėgant supratau, kad nėra visuomenių be problemų. Šiandien Skandinavijos šalys man yra pavyzdys, kiek daug gali nuveikti mažos visuomenės – juk ten apstu pasaulinio garso įmonių, menininkų, mokslininkų. Manau, mums yra ko iš jų pasimokyti. Labiausiai – vidinės ramybės ir mokėjimo džiaugtis mažais dalykais. Mane labai žavi švedų senjorai, kai juos tenka sutikti turistaujančius Vilniuje, beveik visuomet galima pasakyti, kur eina skandinavai –  dažniausiai pozityvūs, smalsūs.

 

Pasidalinkite jaukiu prisiminimu, susijusiu su švedų kalba

Gabija: Niekada nepamiršiu paskaitų šaltais žiemos rytais su viena profesore – tos šilumos, kurią ji sukurdavo, mažos auditorijos jaukumo ir nuoširdžių pašnekesių. Apskritai visos švedų kalbos dėstytojos ir lektorės, su kuriomis teko dirbti, atnešė gerų prisiminimų ir aš džiaugiuosi, kad man teko užmegzti tokį artimą ir draugišką ryšį.

Monika: Atsimenu savo pirmąjį apsilankymą Švedijos ambasadoje Vilniuje. Tuomet buvau pirmakursė ir švedų kalbos mokiausi vos kelis mėnesius. Buvo labai smagu klausytis, kaip ambasadorė su vyresnių kursų studentais šnekasi tuo metu man dar beveik nesuprantama kalba. Šis apsilankymas ambasadoje mane motyvavo stengtis mokytis švedų kalbos, jog kada nors ir aš švedų kalba laisvai galėčiau bendrauti su žmonėmis.

Neringa: Mieliausio širdžiai nuoširdžiai neprisimenu, bet iš atminties iškyla vienas linksmas – kažkada pasiėmiau knygą apie Karlsoną originalo kalba, švediškai, ir supratau, kad auklė iš tikrųjų buvo panelė Bok, o ne panelė Frekenbok. Vis dar pamąstau, ar vertimo klaida buvo padaryta netyčia, ar sąmoningai palikta.

 

Kaip manote, kas svarbu mokantis kalbos grupėje? Kokių palinkėjimų turėtumėte mūsų mokiniams?

Gabija: Iš savo patirties galiu pasakyti, kad mokantis bet kokios kalbos yra be galo svarbu nebijoti ir daug kalbėti. Žinau, kaip yra sunku pradėti kalbėti nauja kalba, man pačiai vis dar yra nedrąsu kalbėti.  Linkiu nepasiduoti ir nenuleisti rankų, nes su laiku ir praktika ateis puikūs rezultatai!

Monika: Visiškai teisingai – svarbiausias dalykas mokantis kalbos grupėje yra nebijoti kalbėti, ir dar – padėti vienas kitam. Mokiniams palinkėčiau būti atkakliems, kadangi kalbos mokymasis ne visada gali būti sklandus.

Neringa: Manau, svarbiausia išpildyti visą savo potencialą ir pernelyg nesilyginti su tais, kuriems išmokti naujus dalykus trunka daug greičiau – visi turi savus mokymosi tempus, bet įdėjus darbo vis tiek galima pasiekti puikių rezultatų. Mokiniams ir aš palinkėčiau kuo mažiau bijoti šnekėti ir klysti – nė vienas neišmoko naujos kalbos nedarydamas klaidų, net ir patys gabiausieji.

 

Kiek laiko reiktų skirti naujos kalbos mokymuisi, norint pasiekti gerų rezultatų? Gal turite patarimų, kaip geriau mokytis kalbos?

Neringa: Deja, bet kuo daugiau. Internete apstu „poliglotų“, kurie tikina žmones, kad kalbą galima puikiai ir lengvai išmokti per kelis mėnesius, tačiau tai tėra marketingo triukas. Tuo labiau, kad ir tie poliglotai neretai užsienio kalbomis šneka prastai, kad ir kaip įspūdingai skambėtų pasakymas „moku dešimt kalbų“. Imantis naujos kalbos, visąlaik reikia turėti omenyje, kad tai užims nemažai laiko ir jėgų, o ir gerai išmokus reikės pasistengti „išlaikyti sportinę formą“, nes nenaudojama kalba greitai pasimiršta.

Gabija: Visų pirma, kiekvienas žmogus yra individualus ir jo mokymosi rezultatai priklauso nuo motyvacijos ir noro išmokti naują kalbą. Mano manymu, kalba tobulėja nuosekliai mokantis, ir tikriausiai svarbiausia yra skirti kalbai laiko kiekvieną dieną. Mokymasis turi būti įdomus, nemonotoniškas, nes jei bus nuobodu mokytis, paprasčiausiai dings noras tai daryti. Tad sakyčiau – žiūrėkite filmus, serialus, žinias švedų kalba ir „gaudykite“ naujus žodžius!

Monika: Tikrai taip, kalbos mokymasis yra labai individualus dalykas. Vienam gali reikėti mažiau laiko, kitam šiek tiek daugiau. Svarbiausia yra susikoncentruoti į konkretų tikslą ir dėti kuo daugiau pastangų, tam kad jis būtų pasiektas. Aš irgi patarčiau mokiniams nuolatos tobulinti, plėsti savo žodyną ir mokytis ne tik vadovėlyje pateiktus žodžius, bet ir ieškoti jų žiūrint filmus, skaitant knygas ar naršant internete.

Paruošė švedų kalbos lektorė Laima

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Susidomėjote? Registruokitės į kursus:

    ĮmonėPrivatus asmuo