Kultūra: Ryškus danų bruožas – mokėjimas juoktis iš savęs

2022-04-29

Išgirdus frazę „danų gyvenimo būdas“, dažniausiai mums kylanti asociacija – puikiai visiems pažįstama hygge kultūra, kurios vaizdinys tapo neatsiejamas nuo danų kasdienybės.  Vis dėlto, žymiai mažiau kam yra žinoma, jog danai garsėja ne tik hygge, bet ir savita ironija, kurią galima aptikti ne tik filosofiniuose Søren’o Kierkegaard’o veikaluose, bet ir visiems puikiai žinomose Hans’o Christian’o Anderesn’o pasakose. Tačiau toli gražu neapsiribojama tik intelektualia sfera, danai juokiasi tiek iš šių dienų politikos aktualijų, tiek iš savo pačių kasdienybės bei įgytų ir nusišlifavusių šio amžiaus įpročių.

Kyla klausimas, kur galima rasti tą danų ironiją, kai neturiu tiesioginio kontakto su danais? Tam puikiai padės nuo 2010 metų veikiantis internetinis puslapis rokokoposten.dk, kuriame publikuojamos juokingos, iškreiptos, ironiškos ir paprastai bei suprantamai parašytos fiktyvios naujienos apie Daniją ir pasaulį. Net negiliai kapstant, skaitytoją pasitinka antraštės, keliančios juoką, tokios kaip: „Milijardierius atsisako mokėti didžiausius mokesčius: identifikuoja save kaip benamį“ ar „Facebook ir Instagram nulūžo šešioms valandoms: dabar Louise skiriasi“. Vis dėlto, turbūt kiekvienam įdomu, ką danai pašiepia savo kasdienybėje.

Dažnai kritikos ir pašaipų kliūva vadinamiesiems super-tėveliams, kurie perdėtai globoja ir įsitraukia į vaiko ugdymą. Viename iš straipsnių juokiamasi, jog vienus tėvus ištiko tragedija ir gydytojai labai susirūpinę dėl esamos situacijos, nes vaikui negalima prirašyti jokios diagnozės: nei autizmo, nei ADHD, nei kitų ligų ar sutrikimų, todėl norima įvesti naują terminą ir sutrikimą – hypernormalumas, nes vaikas nepasižymi jokiais simptomais ir yra visiškai sveikas. Štai kitame straipsnyje kritikos strėlės vėl lekia į super-tėvelius, šįkart jiems patiems parašoma diagnoze kaip ypač protiškai atsilikę tėvai, kurie turi tendenciją vaikui duoti itin sudėtingą ir net ne vieną vardą, kas tampa mokytojų galvos skausmu: pavyzdžiui vaikas pavadinamas visų Aukščiausiųjų teisėjų moterų vardais ir mokytojas privalo visus vardus vartoti teisinga tvarka. Arba kitu pavyzdžiu galima laikyti pacientą, kuris įdiegė GPS vaiko telefone specialiai tam, kad patikrintų, ar dukra nesiartina prie pacientės įvardintos „chemiškai pavojingos zonos“. Kaip matome iš pateiktų pavyzdžių, nauja tendencija ir požiūris į auklėjimą bei atsiskleidžiančios aktualijos iš kasdienybės, straipsniais yra iškreipiamos arba juokingai persukamos, jog problema pati iš savęs patampa juokinga.

Taip pat dažnai aptariama tema šiame portale tapo pandemija ir danų įpročiai bei elgesys per ją. Viename iš straipsnių pateikiama Mads’o Brenholt’o tragedija, nes vyras dėl lėtinės plaučių ligos ypač atsakingai izoliavosi nuo visuomenės ir susidūrė su problema, nes nuveikė viską, ką galima veikti per izoliaciją: peržiūrėjo visus naujausius serialus ir laidas „Netflix“, sudalyvavo visose virtualiose alaus, vyno ir net viskio, kurio nelabai mėgsta, degustacijose, galiausiai, apimtas nevilties, sudėliojo sudėtingas dėliones iš kelių tūkstančių dalių, perskaitė visas tv-programas ir galiausiai jam liko griebtis paskutinio šiaudo ir priėjęs liepto galą jis nusprendė perskaitysiąs pirmą knygą. Per trumpą straipsnį linksmai atskleidžiamas danų santykis su literatūra ir problema dėl mažėjančio skaitomumo. Taip pat ironiškai pažvelgta ir į tuo metu skirtingų nuomonių dėl pandemijos sankirtą bei vis aršiau kylančias konspiracijos teorijas. Aprašomas šokiruojantis faktas, jog pusė milijono danų yra protingesni už sveikatos sistemą ir savo pačių atliktais tyrimais „Facebook“ platformoje, žymiai geriau išmano nei medikai, kaip elgtis per pandemijos krizę. Aktuali tema buvusi tiek Lietuvoje, tiek Danijoje čia yra pabrėžiama ir tarsi bedama pirštu į pačią problemos esmę, tačiau ne skaudžiai ar pasitelkiant dramatiškas antraštes, o linksmai ir paprastai.

Taip pat paliečiami ir kasdieniai besikeičiantys įpročiai. Niekam nėra paslaptis, jog maisto produktų rinkoje vis labiau populiarėja augalinės kilmės produkcija, vis daugiau žmonių renkasi keisti gyvulinės kilmės produktus į augalinės. Viename iš „Rokokoposten“ straipsnių viskas pateikiama atvirkščiai: gyvulinės kilmės produkcijos pardavėjai išranda visišką naujovę ir alternatyvą prekybos centrams – gyvulinės kilmės baklažanus, o kiek vėliau – rinkoje pasirodysiančius gyvulinės kilmės žirnelius, morkas ir t.t. Esą tai labai ekologiškas būdas sunaudoti visas atliekamas gyvūno dalis ir nepaliekama atliekų, todėl bus mažiau taršos. Atrodo, viskas taip pat kaip ir augalinės kilmės naujų produktų reklamoje, tačiau šįkart –atvirkščiai, kas tampa kandžiu pastebėjimu į besikeičiančią danų mitybos kultūrą.

Taigi, šiame straipsnyje paliečiu vos keletą pavyzdžių ir krypčių, į kurias danai žiūri su lengvu, ironišku šypsniu. Šioje kultūroje naujienų, politikos, kultūros ir kasdienio gyvenimo būdo aktualijos gali būti perteikiamos per visai kitą prizmę ir galbūt į viską nereikia žiūrėti taip rimtai, o pačias giliausias, skaudžiausias ir naujas problemas galima produktyviai analizuoti, pasitelkiant juoką ir ironiją, kas jau giliai įsišakniję į pačius danus pastaruosius keletą šimtmečių.

Agnė Zėringytė

Straipsniai:

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Susidomėjote? Registruokitės į kursus:

    ĮmonėPrivatus asmuo