EMOCIJA
Dvidešimt trečią kartą Vilnius sukvietė lietuvius į nuostabią šventę – knygos, muzikos, dailės ir apskritai kultūros šventę. Šiais metais ji gavo pavadinimą „700 eilučių laisvei“. Vadinasi, tai ir laisvės šventė. Ir tai vienintelis kartas metuose, kai nepiktina didžiulės eilės prie knygų, prie renginių salių, mašinų stovėjimo aikštelėse. Žmonės į Litexpo rūmus plaukė kaip į Atlaidus. Nors, tiesą sakant, kokios minios keliauja į Atlaidus, nesu mačiusi anei regėjusi. O čia mačiau ir gėrėjausi, nes taip smagu stebėti minias jaunų ir senų, vyrų ne mažiau kaip moterų, vaikų bei paauglių, besiveržiančių prie kultūros, kurią geriausiai įkūnija knyga. Ir ne tik laisvalaikio skaitiniai. Keturias dienas žmonės turėjo galimybę susitikti garsius tautiečius tarp knygų stendų, keturias dienas nenuilstamai garsūs kultūros skleidėjai ir rašytojai kalbėjo su mumis, švietė, dalinosi žiniomis ir intelektu. Ir kaip smagu buvo eiti iš salės į salę drauge su Kristina Sabaliauskaite ar su Rimantu Kmita ir klausytis tų pačių pranešėjų, domėtis tomis pačiomis knygomis. Iš tiesų, tokie renginiai pakylėja kiekvieną žmogų, suartina jį su tautiečiais ir su pačiais iškiliausiais iš jų.
UKRAINA
Džiaugiamės savo laisve nepamiršdami, kad šiandien ir už mus kovoja didvyriška ukrainiečių tauta kare prieš rusų fašistus. Todėl šiemet net 28 ukrainiečių rašytojai, poetai ir kiti kultūrininkai atvyko pas mus pareikšti apie save pasauliui. Ir didelė garbė mums, kad galime jiems suteikti tokią galimybę. Nusidažė mugės stendai svarbiausiomis šiemet spalvomis – geltona ir mėlyna. Nes šiandien mums, kaip ir visai Europai, svarbiausia yra paremti šią didvyrių tautą ir „Radarom“, ir dėmesiu ukrainiečių kultūrai.
VILNIUS
Apie Vilniaus istoriją šiais jubiliejiniais metasi buvo kalbėta ne mažiau negu apie Ukrainą. Mano manymu, tai buvo vienos įdomiausių ir labiausiai įtraukiančių paskaitų.
KNYGOS
Knygų gausa, be jokios abejonės. Ir seniau išleistų, ir naujienų. Nereklamuosiu – tą daro leidyklos, tik praeidama pro knygų stendus, ieškojau tai, kas svarbu mums, besidomintiems šiaurietiška kultūra. Ieškojau skandinaviškų autorių literatūros. Ir radau. Be galo daug detektyvų, o tarp knygų sumažintomis kainomis kažkam turėjo pasisekti įsigyti ne vieną Jo Nesbø , Jens Lapidus, Lizos Marklund romaną pigiau. Visų ir neišvardinčiau. Akcentuosiu tik vieną naujieną – tai „Potvynio“ seriją, kurią patys autoriai pristatė mugėje. Bet apie tai vėliau.
Garbingą vietą mugėje užėmė anksčiau išleistos knygos: Tove Ditlevsen „Kopenhagos trilogija“, Karl Ove Knausgård „Mano kova“ (visos penkios knygos), Rašytojų sąjungos leidyklos visa serija Ingmar Bergman kūrinių. Žodžiu, knygų visiems skoniams.
PRISTATYMAI
Pristatytos ir „gyvai“ kelios skandinavų autorių knygos. Tai Søren Kierkegaard (1813-1855), danų filosofo ir teologo, laikomo egzistencializmo tėvu, knyga „Pakartojimas“ – ką tik išleista, Ievos Toleikytės ir Viktoro Bachmetjevo išversta. Ir dar viena šio danų filosofo knyga – „Arba, arba“ I dalis. Tai nauja knyga, išversta Ievos Tomaševičiūtės. Be šio filosofo knygų, pristatyta ir švedų poeto Bruno Keats Öijer rinktinė „Sidabro juodumo“.
Na, ir jau minėti du autoriai, atvykę savo knygų pristatyti į Vilniaus knygų mugę šiais metais. Tai Cilla ir Rolf Börjlind. Tai vyras ir žmona iš Švedijos. Jie pristatė savo naują detektyvinių romanų seriją „Potvynis“ ir pirmąją šios serijos knygą (vieną iš trijų), išverstą į lietuvių kalbą. Autoriai prisipažino, kad kūrybinis procesas paprastai prasideda nuo siužeto schemų sudarymo. Vėliau pora daug diskutuoja, nes knygas rašo kartu. Į klausimą, ar nesipyksta, atsakė, kad retai, nes juk daug metų gyvena kartu. Cilla ir Rolf Börjlind puikiai žinomi Švedijoje, savo tėvynėje, nes yra parašę ne vieną detektyvinę istoriją ir ne vieną scenarijų serialams. Į klausimą, ką sunkiau parašyti – kino scenarijų ar knygą, atsakymo ieškojo ilgokai – ir viena, ir kita reikalauja daug darbo. Gal todėl jų romanai vadinami kinematografiškais. Kaip kuriami charakteriai? Ar moteriškus kuria Cilla, o vyriškus Rolf? Nebūtinai. Iš kur ima scenarijams ir knygoms siužetus? Iš spaudos, iš viešojo gyvenimo. Rašytojai įsitikinę, jog pastaraisiais metais Švedijoje smarkiai padaugėjo nusikaltimų, ypač įvydomų nusikaltėlių grupuočių. O ar turi pažįstamų tarp policininkų? Žinoma, kitaip kriminalines istorijas rašyti būtų sunku. Toks lengvas ir įdomus pasišnekučiavimas įvyko Knygų mugei besibaigiant, sekmadienio popietę.
Anksčiau išleistų šių autorių knygų galima rasti Lietuvos knygynuose.
DAR VIENA EMOCIJA
Viskam ateina pabaiga. Bet pabaiga gali būti graudi arba nuvilianti, o gali būti viltinga ir įkvepianti. Vilniaus knygų mugės 2023 pabaiga įkvepia skaitymui. Galiausiai juk tiek knygų buvo nupirkta! Tad reikia jas perskaityti iki kitų metų knygų šventės! Renginio pabaiga teikia ir vilties. Vilties, kad kultūra išgelbės pasaulį nuo smurto ir melo. O jei dar bus suvienytos demokratinio pasaulio intelektualinės ir vaizduotės galios, neabejotinai ir Ukraina taps laisva.
Irma Skaitė
Atgal į sąrašą 