Turbūt kiekvienas, išgirdęs žodį „vikingas“, pagalvojame apie kino industrijos sukurtą vaizdinį. Šiuo metu turime daugybę knygų, vaizdo žaidimų, tačiau didžiausią įtaką mums vis dėlto daro kino industrija. Vikingų laikotarpis joje dažnai lieka gana smarkiai nuskriaustas, nes ankstesni kino kūrėjai bei serialų adaptacijos neatsižvelgdavo į ekspertų ir mokslininkų daromas išvadas, todėl vikingų vaizdinys dažnai susidaromas gana klaidingas.
Didelę įtaką daro ir „Marvel“ filmai, kuriuose vaizduojami tam tikri skandinavų mitologiniai motyvai, tačiau šie filmai nepretenduoja į tikrovę. Šiame straipsnyje daugiausia dėmesio bus skiriama susidariusiems stereotipams, kuriuos suformavo kino industrija bei kokie pokyčiai įvyko su vienu naujausių filmų „Vikingas“ (angl. The Northman) ir koks vikingų epochos vaizdavimas vyrauja ten.
Susidarę stereotipai
Ir koks vaizdinys iškyla, išgirdus žodį vikingas? Dažniausiai prieš akis matome stambų karį, apsimuturiavusį kailiais bei odomis, praskusta galva, pasruvusiomis krauju akimis ir pasiruošusį visus išžudyti. Kartais įsivaizduojame jį atplaukiantį laivu, užsidėjusį šalmą su ragais. Vis dėlto, tikinčius, kad vikingai nešiojo raguotus šalmus, tenka nuvilti: įrodymų, kad toks galvos apdangalas egzistavo, nėra.
Kalbant apie kitus kino industrijos projektus, serialas „Vikingai“ padarė didžiulę įtaką mūsų įsivaizdavimui, kokie buvo tie vikingai. Pavyzdžiui seriale dažnai matomi vyrai įspūdingai supintomis kasomis ir praskustais pakaušiais. Vis dėlto, reikėtų prisiminti, jog kalbame apie Skandinaviją, kurioje klimatas nėra pats draugiškiausias, todėl vaikščioti praskustomis galvomis būtų paprasčiausiai nepraktiška. Vikingai nešiojo ilgus plaukus ir barzdas dėl šilumos.
Vikingų apranga taip pat dažnai tipiška, juos matome apsigobus kailiais ir odomis. Žinoma, tai tiesa, nes nuo šaltų žiemų reikėdavo kažkaip apsisaugoti, tačiau apranga jokiais būdais neapsiribojo vien kailiais ir oda. Vikingai, kaip ir bet kurio kito laikotarpio žmonės, mėgo puoštis, todėl ji nebuvo vien pilka. Reikia nepamiršti, jog šie žmonės taip pat buvo ne tik kariai, bet ir žemdirbiai. Todėl aprangoje vyravo įvairių spalvų tunikos: balkšvos, gelsvos, melsvos ir t.t.
Iš filmų taip pat dažnai esame linkę susidaryti įspūdį, jog vikingai buvo tiesiog žiaurūs kovotojai, linkę išžudyti ištisus kaimus. Iš šiuolaikinio žmogaus perspektyvos, šis žiaurumas yra nesuvokiamas, tačiau dažnai pritrūkstama paaiškinimo, kodėl vikingai tokie buvo. Vyrams garbė buvo visų svarbiausia, todėl už nužudytą giminaitį visada siekta keršto. Anot senųjų skandinavų sagų, taip galėdavo išsižudyti ištisos giminės, siekiant atstatyti garbės harmoniją. Vikingai pasižymėjo kaip nuožmūs kovotojai mūšio lauke ir dėl kitos priežasties. Tų laikų vikingas žinojo, jog kiekvienas karys turi mirti mūšio lauke arba kovoje, nes tik tuomet turės galimybę keliauti į Valhalą ( Valhala – buveinė, kurioje gyvena Odino armija, sudaryta iš pačių narsiausių kovotojų, garbingai žuvusių mūšyje). Žinojimas, kad tik tokiu būdu karys turės orų pomirtinį gyvenimą, kovotojus ir pavertė tokiais nuožmiais bei žiauriais mūšio lauke. Nieko nėra gėdingiau kaip mirti savo lovoje arba dėl ligos. Daug kam šiurpą kelia ir vienuolynų bei bažnyčių plėšimai, bet tai taip pat turi loginį pagrindą. Skandinavai dar nebuvo priėmę krikščionybės ir toks tikėjimas jiems galėjo pasirodyti keistas arba juokingas, o bažnyčios tapo plėšimo objektais, nes turėjo daug turto, kurio vikingai siekė kaip žygio grobio. Dėl savų įsitikinimų bei tikėjimo, krikščionybė vikingams nieko nereiškė, o turtingos šventyklos tapo nesunkiu grobiu. Šie motyvai dažnai atsiskleidžia ir kine, tačiau dažnai nepasakomas plėšimo pagrindas ir nepaaiškinamas tų laikų žmogaus mentalitetas, todėl vikingai tampa beširdėmis pabaisomis mūsų akyse.
Kodėl „Vikingas“ laikomas geriausia šių dienų vikingų laikų reprezentacija
Šiais metais pasirodęs „Vikingas“ (angl. The Northman) nemenkai sužavėjo kino kritikų bendruomenę, kurie apie šį filmą atsiliepė išties pozityviai. Jau iš ankstesnių tokių savo darbų kaip „The Witch“ bei „The Lighthouse“ režisierius Robert Eggers užsitarnavo vardą kaip kino režisierius, kuris smulkmeniškai ir pagarbiai žiūri į vaizduojamo laikotarpio reprezentaciją. Tik įdėmiai ištyrinėjęs istoriją ir jos kontekstą, imasi darbo, tai ir atsiskleidė ankstesniame jo projekte „The Witch“.
Nors iš pirmo žvilgsnio, filmas gali pasirodyti kaip tipinė istorija apie žudynes ir santykių aiškinimąsi, vis dėlto, šis filmas tuo toli gražu neapsiriboja. Pati istorija paremta danų princo Amleto legenda, dar XIII amžiuje užrašyta Saxo Gramaticus. Šis princo vardas gali pasirodyti girdėtas, nes legenda laikoma vieno geriausiai žinomų William‘o Shakespear‘o kūrinių „Hamletas“ įkvėpimo šaltinių. Kaip ir garsiojoje pjesėje, daniškoje versijoje, Amletas siekia atkeršyti dėdei, kuris dėl valdžios nužudo jo tėvą ir veda jo motiną.
Kalbant apie kiek anksčiau minėtas problemas, iškylančias kine, vaizduojančiame skandinavus, šis filmas koncentruojasi ne tik į kovas ir santykius, tačiau atskleidžia ir tų laikų žmogaus pasaulėžiūrą, kuri, galbūt XXI amžiuje sunkiai suvokiama. Kerštas ir likimas yra dvi neišsemiamos temos viduramžių literatūroje, nes tų laikų žmogus tuo šventai tikėjo ir pasakymas „nuo likimo nepabėgsi“ Viduramžiais turėtų visai kitą prasmę. Likimas ir pranašystė laikyta neišvengiamumu. Žmogus gyveno tikėdamas nepakeičiamu likimu: jei tau nulemta mirti kovoje, ten ir mirsi.
Taip pat filme atskleidžiamas ir troškimas patekti į Valhalą, o iš jo atsiranda karių bebaimiškumas. Pačioje istorijoje atskleidžiami įvairūs motyvai, paimti iš kitų skandinavų sagų. Čia žiūrovas gauna progą išvysti ir Odiną, ir valkirijas, ir nornas. Filme persipina trys mąstymo plotmės: realybė, mitologija/religija ir sapnas, tarp kurių panaikinama aiški riba, o tai suteikia papildomą išgyvenimą ir patirtį žiūrovui.
Šis filmas taip pat itin giriamas už sukurtą aplinką, kostiumus bei ginkluotę, nes ši adaptacija išlieka itin arti originalių vikingų naudotų rakandų, ginklų bei aprangos. Ir nors kai kurie kritikai lieka prie fakto, jog tai nėra idealus vikingų laikmečio atvaizdavimas: daug kam kyla klausimų dėl veikėjų kalbos, akcentų, runų naudojimo bei pragaro vaizdavimo ištakų, vis dėlto, iš to, ką siūlo kino industrija, „Vikingas“ yra arčiausiai tiesos.
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=oMSdFM12hOw
Danų kalbos lektorė, rašytoja ir skandinavų kultūros entuziastė Agnė Zėringytė
Atgal į sąrašą 