Kultūra: Tove Ditlevsen ,,Kopenhagos trilogija”

2023-05-23

  Pirmoji dalis. Vaikystė

   Tove Ditlevsen vaikystė praėjo skurdžioje aplinkoje, Kopenhagos Vesterbro rajone, po pirmojo pasaulinio karo. Mergaitė ne tokia kaip visi, jos žvilgsnis į pasaulį  kiek  keistokas:  „Vaikystė tamsi, ji unkščia it rūsyje uždarytas, pamirštas žvėrelis. Ji nevalingai virsta iš burnos it garai šaltyje, kartais ji per maža, kitais kartais – per didelė. Niekada nebūna tinkamo dydžio. Tik nusimetęs kaip išnarą gali ją ramiai stebėti, aptarinėti it išgydytą ligą. Dauguma suaugusiųjų teigia turėję laimingą vaikystę, galbūt jie tuo ir tiki, bet aš – ne. Tiesiog manau, kad jiems pasisekė ją pamiršti“.

   Užtat Tove originali ir kuria poeziją. Mergaitės eilėraščiai ne pagal amžių brandūs, tik ji niekam jų nerodo, nes supranta, kad bus išjuokta. Visos tėvų viltys ir lėšos skiriamos vyresniajam broliui – toks laikmetis. Gal todėl net baigdama gimnaziją apie savo išsilavinimą mano taip: „Vidurinės mokykos egzaminų išlaikyti nereikia tam, kad mokėtum tvarkyti svetimų žmonių namus ir skalbti jų drabužius“.

Antroji dalis. Jaunystė

   Tove iš tiesų tvarko svetimus namus, prižiūri svetimus vaikus. Tiesa, neilgai. Jai norisi būti su draugais, ji trokšta meilės. Pirmosios patirtys  – artimo žmogaus mirtis, Hitlerio atėjimas į valdžią – jaudina, bet nepakeičia jaunos merginos gyvenimo. Didžiausias malonumas jai lieka kūryba. Per kūrybą ji siekia ir prisistatyti pasauliui: „Kol čia gyvensiu, esu pasmerkta vienatvei ir nežinomybei. Pasaulis manęs nepripažįsta“. Atrodo, Tove siekia kuo greičiau susirasti tinkamą partiją ir sukurti šeimą. Galiausiai išteka ji už Vigo F.Miolerio, 53 metų vyriškio. Jis dirba priešgaisrinio draudimo bendrovėje, bet yra parašęs knygų, be to, pažįsta svarbius leidėjus ir redaktorius. Tove tai labai svarbu, nes ji svajoja išleisti savo poezijos knygą. O kaip meilė? Svarbiausia susitvarkyti gyvenimą. Mergina eina tik pirmyn ir atgal nesigręžioja. Ir nieko nesigaili.

Trečioji dalis. Priklausomybė

   „Man tik dvidešimt, bet jaučiu, kad <…> mano dienos sklendžia nepastebimos kaip dulkės, visiškai vienodos.“ Džiaugsmą jai teikia tik kūryba. Tove jaučiasi kitokia: „Vaikštau viena, nes mano pasaulis visiškai skiriasi nuo kitų moterų“. Taip ji jaučiasi pensione, į kurį persikrausto gyventi , nes negali būti drauge su Vigu F.  Vėliau dar ne vienas vyras pasirodo jos gyvenime, bet šeimyninės pilnatvės moteris taip ir nepajunta. Tiesa, su antruoju vyru Ebe jiedu susilaukia dukters. „Dabar esame tėtis, mama ir kūdikis, sakau, paprasta, normali šeima. Kodėl tu taip nori būti paprasta ir normali, stebisi Ebė. Juk faktas, kad tokia nesi. Negaliu jam atsakyti, bet to troškau visą gyvenimą“.

   Tove nuolat supa nauji ir seni draugai, keičiasi mylimieji. „Man rodos, mėgstu žmones tik tada, kai jie manimi domsi. Dėl to niekada negaliu būti nelaimingai įsimylėjusi“.  Tokiai kūrybiškai asmenybei reikia meilės kaip peno poezijai. O kūryba ir toliau yra svarbiausia jos gyenime: „Kuo toliau, tuo labiau man atrodo, kad vienintelis dalykas, kuris man iš tiesų sekasi, vienintelis mane jaudinantis dalykas yra kurti sakinius, dėlioti žodžius arba rašyti paprastus ketureilius. Tam, kad tą padaryčiau, turiu ypatingai stebėti žmones, tarsi norėdama sudėti juos į archyvą vėlesniam naudojimui. Tam, kad tą padaryčiau, turiu ir skaityti ypatingai, visomis kūno poromis gerti tai, ko man kažkokiu miglotu būdu prireiks, jei ne dabar , tai kada nors vėliau“. 

 Ir toks keistas gyvenimo posūkis – moteris įjunksta vartoti narkotikus. Įprotis tampa didžiule priklausomybe, kuria autorė labai atvirai dalinasi su skaitytojais: „Penitidinas, galvoju, pavadinimas skamba lyg paukščio giesmė. Nusprendžiu niekada nepaleisti vyro, galinčio man suteikti neapsakomą, palaimingą malonumą“. Penitidinas – nuskausminantys, nuo kurių moteris tampa priklausoma. Priklausoma ir nuo vyro – gydytojo Karlo, už kurio ir išteka. Prasidėjus Antrajam pasauliniam jiems gimė dar viena duktė. Bet dukros Tove mažai terūpi. Jai tik rūpi, kaip išlikti šios palaimingos būsenos: „Jokia kaina nebuvo per aukšta, kad tik galėčiau laikytis atokiau nuo nepakeliamos realybės.“ Moteris netenka apetito, ima nykti, senti, tampa narkotiko verge. „Lyg senutė prisimindama jaunystę galvojau, kad dar prieš kelerius metus buvau laiminga, sveika mergina, kupina gyvenimo džiaugsmo, turinti krūvą draugų“. Tada jos gyvenime atsiranda dar vienas vyras – Viktoras. Jis tampa didžiausia Tove atrama gelbėjantis iš  priklausomybės liūno. Šis Tove Ditlevsen gyvenimo etapas – labiausiai įtraukiantis pasakojimas per visą romaną.

   Romano veiksmas rutuliojasi tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų.  Bet kaip tik šito konteksto romane ir nėra. Istorinės aplinkybės paminimos tik vienu kitu žodžiu, pvz.: „Visi išgyvenome savas nelaimes, man rodos, su okupacija baigiasi mūsų jaunystė“. O gal iš tiesų, žmonės rūpinasi kasdienybe, savo problemom, kurios užgožia karo sukeltas nelaimes? Iš šalies atrodo, kad turėtų būti atvirkščiai – karas užgožia visas svajones ir kūrybą. O gal toks sėkmingos, talentingos, mylimos moters gyvenimo posūkis – priklausomybė nuo narkotikų – ir yra sudėtingo gyvenamojo periodo rezultatas? Tačiau pati autorė nekaltina aplinkybių, neieško kaltų ir neslepia savo ydų. Toks gyvenimas.

  Tove Ditlevsen  – danų rašytoja (1917-1976) – parašė eilėraščių, novelių, romanų, išleido atsiminimų. Jos kūryboje atskleidžiamas moters ir menininkės konfliktas, plėtojamos vaikystės, vienatvės, mirties, pamišimo temos. Kūriniams būdingas asmeniškumas, autoironija, lyriškumas. Ji gimė ir užaugo Kopenhagos darbininkų klasės rajone, gal todėl nelabai buvo vertinama kaip rašytoja. O dar moteris…Tačiau šiandien vėl sugrįžo Tove Ditlevsen šlovė, nes šiandieninis žmogus išsiilgęs paprasto nuoširdaus pasakojimo. Autobiografinis romanas „Kopenhagos trilogija“ pirmą kartą Danijoje pasirodė kaip atskiros memuarų knygos 1967 -1971 m. Beje, ši trilogija pateko į The New York Times geriausių 2021 m. knygų dešimtuką.

Į lietuvių kalbą iš danų kalbos išvertė Aurelija Bivainytė. 2022 m. išleido leidykla Tyto alba.

Irma Skaitė

Komentarai uždrausti.

Susidomėjote? Registruokitės į kursus:

    ĮmonėPrivatus asmuo