Kultūra: Kaip šventinį Kalėdų laikotarpį pasitinka skandinavai?

2022-12-05

Pilna ledo ir sniego, šiltų laužų ir  šiaurės elnių Skandinavija yra žadą atimanti ne tik savo geografine padėtimi ar gamtine patirtimi, tačiau ir unikaliomis tradicijomis bei skirtingomis šventinėmis patirtimis. Šiaurės šalys turi daug nuostabių skandinaviškų Kalėdų tradicijų, dėl kurių gruodžio mėnesį norint apsilankyti šiauriniame Europos regione verta nepaisyti bauginančio šalto oro. Nors Skandinavijos šalys gali dalintis tam tikrais sezoniniais papročiais, jos turi individualius įsitikinimus ir savo unikalius būdus švęsti šventes. Jei planuojate kelionę į Šiaurės šalių regioną, įskaitant Švediją, Daniją, Norvegiją, Suomiją ir Islandiją, kviečiame Jus susipažinti su šių šalių kalėdiniu laikotarpiu iš arčiau.

Norvegai mėgsta, kad jų Kalėdos prasidėtų gražiai ir anksti – lapkričio pabaigoje norvegai papuošia savo namus bugienio šakelėmis, o Oslo gatves – apšviestomis Kalėdų eglutėmis. Tas šiltas ir neryškus kalėdinis jausmas daro stebuklus, kad pagyvintų atmosferą šalyse, esančiose taip netoli poliarinio rato, kai žiemomis saulės šviesos būna vos kelias valandas per dieną. Advento laikotarpiu vietos gyventojai kviečiami į julebord, prieškalėdinius vakarėlius, organizuojamus tiek privačiai, tiek įmonių ar draugų. Gruodžio 23 d. yra ypatinga šventė, kartais vadinama „Mažuoju Kūčių vakaru“, kai šeimos puošia eglutes, kepa meduolius ir valgo šildantį ryžių pudingą, risengrynsgrøt, pagardintą cinamonu, cukrumi ir sviestu. Kūčių vakarą iš bažnyčių suskamba penki varpai, o dovanos atidaromos naktį, o ne Kalėdų rytą, kaip įprasta kitose šalyse. Pati Kalėdų diena neturi ypatingų tradicijų, tačiau savaitę prieš Naujuosius skiriama laiko aplankyti šeimos narius, kurių per metus norvegai nespėjo pamatyti. Kūčių vakarienės stalas dažnai padengiamas su pinnekjøtt (garuose troškintais ėrienos šonkauliukais, kurie yra sūdomi, o kartais ir rūkomi). Rezultatas yra nepaprastai skanus ir pikantiškas ėrienos patiekalas, kurio garnyrai įvairiose šeimose skiriasi, tačiau dažniausiai šalia patiekiama bulvių košė. Kai kurie žmonės šalia taip pat patiekia paprastas virtas bulves ir šparagines pupeles, nors tai nėra tradicinio valgio dalis. Vienas populiaresnių Kalėdų išvakarių patiekalų yra Juleribbe – kiaulienos šonkaulių ar papilvės patiekalas. Nepriklausomai nuo naudojamo pjaustymo stiliaus, mėsos porcija visada turi traškią odelę. Šonkauliukai patiekiami su įvairiais garnyrais – paprastai tai yra rauginti kopūstai, raudonieji kopūstai, spanguolių padažas, kepti obuolių griežinėliai su medumi – kiti dažni priedai. Padažas gali būti bet koks – nuo įprasto spanguolių padažo iki gardinto kadagių ar raudonojo vyno. Kitas dažnai valgomas patieklas Norvegijoje šių švenčių metu yra lutefisk. Lutefisk yra džiovinta žuvis (dažniausiai menkė), kuri vėliau apdorojama ir mirkoma šarme bei šaltame vandenyje. Patiekalas turi stiprų žuvies kvapą, dažnai yra patiekiamas su lydytu sviestu, garstyčių ar grietinėlės padažu. Likę patiekalo garnyrai dažnai varijuoja: bulvių košė su padažu, kopūstų salotos, spanguolės. Šventinio laikotarpio desertas Norvegijoje – risengrynsgrøt, gėrimas – gløgg (karštas vynas, kuris dažnai naudojamas pamirkyti pepperkaker – Norvegijos imbierinių sausainių variantą, kuriame yra daug daugiau prieskonių nei vien imbiero). Dauguma senųjų įsitikinimų Skandinavijoje yra susiję su Naujųjų metų išvakarėmis. Dauguma tiki iki šių dienų, jog suvalgyta silkė Naujųjų metų išvakarėse atneš jiems sėkmę, o suvalgytas kopūstas, obuolys ar gabalėlis dešrelės žada gerą sveikatą. Naujųjų metų išvakarės Norvegijoje gretinamos su trollkrem (norvegiškas trolių kremu). Serviruojamas puošniose taurėse ar dubenėliuose, tai – desertas, kurį galima patiekti vakarėliuose ir šventėse, sutinkant naujus metus, tradiciškai jis gaminamas su bruknių uogiene.

Kalėdų tradicijos Švedijoje yra panašios į Norvegijos tradicijas, nuo šeimos lankymo tarp Kalėdų ir Naujųjų metų iki išvykimo į slidinėjimo namelius. Kadaise Švedijoje grisfötter (drebučiais suteptos kiaulių pėdos) buvo valgomos labai dažnai, o ant Kūčių stalų šis patiekalas buvo daugiau ar mažiau privalomas. Šiais laikais Švedijoje šio patiekalo pateikimas yra retas (tačiau kartais jį vis dar galima pamatyti prie kalėdinės vakarienės metu). Anksčiau Švedijoje košės lėkštė būdavo paliekama kieme gyvenantiems mitiniams nykštukams, o kalėdinės dovanos būdavo įteikiamos anonimiškai. Pirmasis Advento sekmadienis ateina likus keturioms savaitėms iki Kalėdų. Tada žmonės uždega pirmąją žvakę Advento žvakidėje, o tai laikoma ypatingu įvykiu, kurio nekantriai laukia dauguma švedų. Kiekvieną sekmadienį iki Kalėdų uždegama po vieną žvakę ir kiekvieną iš šių sekmadienių daugelis švedų mėgaujasi glögg – karštu, aštriu vynu su blanširuotais migdolais ir razinomis bei pepparkakor (meduolių sausainiais). Kalėdos Švedijoje yra vietinių ir užsienio papročių mišinys, kuris buvo iš naujo interpretuojamas, patobulintas ir komercializuotas kelyje iš agrarinės visuomenės į šiuolaikinį amžių. Šiandien dauguma švedų Kalėdas švenčia panašiai, o daugelis buvusių vietinių papročių išnyko. Maistas, kurį švedai valgo per Kalėdas gali priklausyti nuo to, kurioje šalies dalyje jie gyvena ar iš kurios šalies dalies jie yra kilę. Atostogos per Kalėdas ir Naujuosius metus yra gana ilgos ir paprastai tęsiasi savaitę iki sausio. Pasibaigus Kūčių vakarui, prasideda daugybė malonių arba, kai kuriais atvejais, pareigingų veiklų – apsilankymų pas draugus ir gimines. Švedai atostogų laikotarpiu dažnai nukeliauja daugybę kilometrų – Kalėdų diena su Anderssonais, Bokso diena su Johansonais ir slidinėjimas kalnuose su Svensonais. Kalbant apie Kalėdas Švedijoje neįmanoma nepaminėti Julbord. Pažodžiui Julbord reiškia „Kalėdų stalas“, todėl iš esmės švedai Kūčių vakarą ant didelio stalo ruošia įvairius tradicinius patiekalus. Julbord paprastai turi daug patiekalų švediško stalo principu: šalti, karšti užkandžiai, karšti patiekalai ir desertai. Nors šeimos dažnai ruošia šį stalą Kalėdų dieną ar per Kūčias, restoranai pradeda jį siūlyti maždaug paskutinę lapkričio savaitę iki Kalėdų. Restoranai papuošti kalėdinėmis lemputėmis ir eglutėmis, raudonais indais, šviežia žaluma ir žvakių šviesa – viskas, ko norisi jaukiam šventiniam susibūrimui. Nenuostabu, kad Julbord labai populiarus susibūrimams su šeima ir draugais, taip pat šventiniams biuro vakarėliams. Kaip ir daugumoje furšetų, norisi išbandyti visko po truputį, todėl valgio pabaigoje alkanas tikrai neliksite. Jei ketinate dalyvauti artėjančiame julbord, vienas patarimas, kurį galėtume duoti, yra būti atviriems. Maistas, kuris jums gali atrodyti nepatraukliausiai, iš tikrųjų gali būti jūsų mėgstamiausias vakaro patiekalas. Švediškas julbord paprastai apima köttbullar mėsos kukulius, kurie dažnai patiekiami su grietine, raudonaisiais svogūnais ir česnakais. Julskinka (kalėdinis kumpis) yra lengvai sūdytas kiaulės kumpis, kuris yra verdamas arba keptas orkaitėje su garstyčiomis bei džiūvėsėlių pagrindu. Šis patiekalas Švedijoje yra laikomas privalomu kalėdiniu maistu ir patiekiamas Kūčių vakarą bei kitomis Kalėdų dienomis. Kūčių pietų stalo klasika – Janssons frestelse, tradicinis švediškas troškinys iš bulvių, svogūnų, šprotų, duonos ir grietinėlės. Jis paprastai įtraukiamas į švedišką julbord. Kaip ir dauguma švediškų švenčių, Kalėdos neapsieina be švediško alkoholinio gėrimo snaps. Šis tradicinio skonio spiritinis gėrimas panašus į degtinę, bet dažnai juo mėgaujamasi lėtai, o tiems, kurie šio gėrimo atsisakytų, švelnesnė kalėdinė alternatyva yra Kalėdų alus (julöl). Puiki nealkoholinė alternatyva galėtų būti julmust – populiarus gaivusis gėrimas, parduodamas tik per šventes. Pasisotinę Julbord  gėrybėmis švedai nepamiršta pasilikti vietos  ir desertui, tokiam kaip knäck (tradicinis švediškas irisas), ischoklad (pavadinimo – ledinis šokoladas – reikšmė kyla iš to, jog šis šokoladinis saldainis suteikia burnoje „tirpstančio ledo“ pojūtį). Šie desertai – labai graži ir skani švediško Julbordo pabaiga.

Danijos Kalėdos prasideda nuo eglės ir raudonų uogų Advento vainiko, ant kurio yra keturios žvakės, po vieną uždegamos kiekvieną sekmadienį iki Kūčių vakaro, kuris yra pagrindinė šalies šventinė diena. Vaikams Advento kalendoriai siūlo saldainius kiekvieną gruodžio dieną iki Kalėdų, o televizijos tinklai transliuoja 24 serijų serijas, skirtas vaikams skaičiuoti dienas iki didžiojo įvykio – Kalėdų. Danijos kalėdiniai antspaudai yra žinomi visame pasaulyje, juos kasmet gamina Julemaerkefonden labdaros organizacija nuo 1904 m. Šios dekoracijos parduodamos siekiant surinkti pinigų labdarai ir dažnai puošia daniškus laiškus. O kaip gi atrodo kalėdinė danų eglutė? Įsivaizduokite: eglę, kurią patys nukirtote miške (Kopenhagoje tam tikslui į mišką galite išvažiuoti net specialiai užsakytu traukiniu), pastatote savo namuose ir papuošiate tikromis žvakėmis. Taip, tikromis žvakėmis. Eglutę puošia sidabrinė arba auksinė žvaigždė viršūnėje, o aplink – Danijos vėliavėlės, taip pat skardos juostelės, kurios atmuša mirgančių žvakių ir židinio šviesą. Jei jums kada tektų dalyvauti daniškoje Kūčių vakarienėje tradiciškai kelias valandas sėdėsite prie stalo ir valgysite keptą kiaulieną ir antį bei virtas bulves su raudonaisiais kopūstais. Risalamande yra danų kalėdinis desertas – ryžių pudingas su vyšnių padažu, kuriame bus paslėptas migdolas. Kaip ir Norvegijoje, tas, kuris savo pudinge randa visą migdolą, gauna ypatingą dovaną. Yra daugybė kitų nuostabių maisto produktų, kuriuos danai valgo per Kalėdas, įskaitant æbleskiver, mažas keptas spurgas, pabarstytas cukraus pudra, Kalėdų alų, gløgg  (karštą vyną) ir cukruotus migdolus. Flæskesteg (daniška kepta kiauliena) – vienas populiariausių nacionalinių patiekalų ant danų Kūčių stalo, o šį patiekalą tokiu gardžiu padaro labai traški kiaulienos odelė. Flæskesteg paprastai patiekiamas kaip pagrindinis Kūčių valgis Kūčių vakarą kartu su morkomis, bulvėmis ir, būtinai, spirgučiais. Brunede kartofler (karamelizuotos bulvytės) – jei kada nors turėjote problemų įtikinti savo vaikus valgyti daržoves per Kalėdas, daniškos cukruje skrudintos bulvės galėtų būti Jūsų atsakymas. Nors ir ne pats sveikiausias meniu elementas, Brunede Kartofler yra populiarus daniškų Kalėdų garnyras. Viskas, ką jums reikia padaryti norint pagaminti šį patiekalą, tai kepti bulves su daug sviesto ir cukraus karštoje keptuvėje.

Tikriausiai visi žino, kad Kalėdų Senelis kilęs iš Suomijos, tačiau tradicinės suomiškos Kalėdos yra daugiau nei Šventasis Nikas ir jo dalinamos dovanos. Šventiniu laikotarpiu suomiai mėgsta mėgautis artimųjų draugija – kartu su karštu vynu ir pirtimi.  Ilgalaikės suomių tradicijos: lankymasis kalėdinėje pirtyje ir bažnyčioje, kapinių lankymas Kalėdų išvakarėse, kalėdinių giesmių klausymas, kalėdinio kalendoriaus atidarymas, advento žvakių uždegimas, eglutės paieška, namų puošimas, Kalėdų senelio apsilankymas. Nors Kalėdos daugeliui suaugusiųjų taip pat yra svarbi šventė, vaikai, be abejo, jų laukia labiausiai. Meduolių kepimas ar eglės puošimas gali pakankamai užimti mažuosius šeimos narius ir nukreipti mintis nuo su nekantrumu laukiamo Kūčių vakaro ar Kalėdų ryto. Pikkujoulut yra tradicinis suomių neformalus, labai šventiškas vakarėlis, rengiamas prieš Kalėdas. Kadangi Kalėdos Suomijoje laikomos šeimos susibūrimu, pikkujoulut suaugusiems suteikia galimybę švęsti Kalėdų sezoną su draugais ir kolegomis. Suomijoje, kaip ir daugelyje pasaulio vietų, kalėdinė eglutė yra kruopščiai atrenkama ir papuošiama, tačiau suomių išskirtinis ornamentas yra himmeli – simetriška šiaudinė figūra, kuri gali būti pakankamai maža, kad ja būtų galima papuošti eglutę, arba pakankamai didelė, kad būtų pakabinama ant langų kaip dekoro detalė. Gruodį Suomijos sostinėje saulė leidžiasi jau po 15 val. tačiau kol atmosfera tamsėja, suomių namai apsišviečia. Tilto arba V formos elektrinės žvakidės yra įprastas vaizdas vakarais suomių namuose kalėdiniu laikotarpiu. Kalbant apie kalėdinį laikotarpį būtų didelė klaida nepaminėti suomių unikalių kalėdinių patiekalų… Joulutorttu, žvaigždutės formos sluoksniuotos tešlos pyragėlis, užpildytas slyvų uogiene, yra suomiška kalėdų klasika. Net ir tiems, kurie nėra didžiausi konditerinių gaminių mėgėjai, joulutorttu yra skanėstas, nes jis nėra itin saldus. Karšto vyno kvapas tvyro Suomijos gatvėse bei suomių namuose visą kalėdinį laikotarpį. Panašiai kaip Vidurio Europos glüchwine ir Švedijos glögg, glögi patiekiamas su alkoholiu ar be jo, migdolais ar razinomis. Glögi daugeliu atžvilgių žymi atostogų sezoną, o šio gėrimo prekinis ženklas „Blossa“ kiekvienais metais pristato naują buteliuko dizainą – tokiu būdu kasmetinis butelis tampa išskirtiniu ir kolekciniu produktu. Pagrindinis Kūčių vakaro patiekalas – joulukinkku, keptas kumpis, padengtas garstyčiomis ir džiūvėsėliais, patiekiamas su bulvėmis ir troškiniu. Paprastai kumpis yra pakankamai didelis, kad jį būtų galima valgyti kelias dienas. Rosolli yra burokėlių salotos, dažniausiai patiekiamos su obuoliais, svogūnais, bulvėmis ir morkomis. Rosolli turi sodriai rausvą burokėlių spalvą ir yra nuostabi suomiškų Kalėdų lėkštės puošmena. Kalapöytä (žuvies stalas) yra suomiškų Kalėdų tradicijos dalis. Žuvis ir kumpis vienoje lėkštėje kai kuriuos dažnai gali sugluminti, tačiau tikrai ne suomius – per Kalėdas silkė Suomijoje yra klasika. Šalti žuvies patiekalai gali būti patiekiami kaip atskiras patiekalas arba kaip šventinis užkandis ant Kūčių stalo.

Gruodis yra tamsiausias metų laikas Islandijoje. Tačiau šalyje tamsa nušviečiama kalėdinėmis lemputėmis, kurias dažnai lydi graži sniego paklodė. Giedromis naktimis danguje galima pamatyti šiaurės pašvaistę, šokančią žaliais, baltais, rožiniais ir violetiniais dryželiais. Šiuo žavingu metų laiku žiemos gamta atgyja. Gruodžio mėnesį Reikjavike iškritęs sniegas gali pasiekti net 40 centimetrų storio sniego sluoksnį. Vienas iš Islandijos kalėdinių bruožų gruodžio mėnesį yra Kalėdų šviesos, kurios gražiai šviečia žiemos tamsoje. Reikjavikas yra nudažytas spalvinga Kalėdų ir Advento šviesų palete tiek miesto centro komercinėse zonose, tiek priemiesčiuose ir gretimuose miestuose. Žmonės pradeda puoštis jau spalio mėnesį, kad apšviestų ilgas naktis, kurios tik ilgėja iki pat Kalėdų. Gruodžio mėnesį Islandijoje galima apžiūrėti kalėdinius turgelius, miesto centre yra čiuožykla, o šventiniai koncertai vyksta visame mieste. Nors ir kiekviena šalis turi savo istoriją ir savitas tradicijas, bet ar kada susimąstėte, kaip yra Islandijoje? Kodėl Islandijoje yra 13 Kalėdų Senelių? Kodėl žmonės gruodžio 25 d. valgo tą stipriai kvepiančią rūkytą avienos mėsą, vadinamą hangikjöt, arba kodėl Kalėdoms visada reikia įsigyti ką nors naujo? Dar prieš tai, kai islandai Kalėdas pradėjo vadinti Kalėdomis (islandiškai Jól) ir nepriėmė krikščionybės, buvo švenčiama tik viena svarbi diena – žiemos saulėgrįža, po kurios dienos šviesa ilgėjo. Be to, dauguma šalių turi tik vieną Kalėdų senelį, tačiau islandai turi apie 12 papildomų, žinomų kaip 13 trolių –Jólasveinar. Kalbant apie tradicijas, Adventas yra laikas, kai visoje Islandijoje prasideda šventinės nuotaikos. Kaip ir kiekvienoje Kalėdas švenčiančioje šalyje, Adventas prasideda ketvirtąjį sekmadienį prieš Kalėdas. Nuo gruodžio pradžios islandai ant savo langų pakabina kalėdines lemputes ir kalėdinėmis lemputėmis puošia savo namus. Kai uždegamos lemputės, dauguma šeimų turi kitą Kalėdų tradiciją. Jie susitinka ir kartu gamina Laufabrauð (lapų duoną), be kurios Kalėdų švęsti Islandijoje nepavyks. Laufabrauð kepamas aliejuje ir valgomas su sviestu kaip garnyras prie Hangikjöt, kumpio ar kitų Kalėdų patiekalų. Brennivín dar žinomas kaip „Juodoji mirtis“ – Islandijoje populiarus distiliuotas gėrimas. Spiritas gaminamas iš fermentuotų grūdų arba jų košės ir pagardinamas kmynais. Skaidrus, pikantiškas žolelių spiritas, kurio skonis dažnai apibūdinamas kaip su šviežios ruginės duonos. Ryžių pudingas (möndlu grautur) – tradicinis islandiškas kalėdinis maistas gaminamas iš ryžių košės, plaktos grietinėlės ir smulkintų migdolų. Islandai turi skirtingas tradicijas valgydami šį patiekalą – kai kurie jį valgo kaip Kalėdų pusryčius, kiti – kaip desertą, o kai kurie jį valgydami žaidžia smagų žaidimą: gaminant didelę patiekalo porciją islandai į jį deda migdolą, o kai patiekalas yra padalinamas į mažesnes porcijas, visi spėja, kuriam atiteko migdolas. Kalbant apie saldesnius kalėdinius patiekalus ar užkandžius Islandijoje, sausainiai arba jólasmákökur yra šventinio stalo būtinybė. Islandai per Kalėdų šventę nevartoja daug alkoholio, tačiau jie geria daug „Kalėdų elio“ – salyklo ir populiaraus islandiško gėrimo Appelsín mišinio (kažkas panašaus į apelsinų „Fantą“, bet daug skanesnį).

Kalėdos Skandinavijoje yra nuostabi šventė, kuri yra susijusi su hygge dvasios ramybe, šeima ir nuostabiomis vietinėmis tradicijomis. Nedaug žmonių pasaulyje žino, kaip švęsti šventes taip, kaip jas švenčia skandinavai. Nesvarbu, ar lankotės Suomijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Danijoje ar net Islandijoje, tikrai rasite daugybę švenčių, kurias galėsite pamilti. Šiaurės šalių Kalėdų tradicijos yra puoselėjamos dar ir iki šių dienų, tačiau nutiko ir taip, jog bėgant metams kalėdinės tradicijos šiose šalyse keitėsi dėl besikeičiančio Šiaurės šalių šeimų požiūrio. Vis dėlto vienas dalykas Šiaurės šalyse išlieka tikras – kad ir kur eitumėte Skandinavijoje per Kalėdas, tikrai sutiksite daug žmonių, norinčių jus pasveikinti ir palinkėti gražių bei ramių Kalėdų.

Gabija Leonovaitė

Komentarai

  1. Ruta parašė:

    Labai įdomus straipsnis

Susidomėjote? Registruokitės į kursus:

    ĮmonėPrivatus asmuo