Kultūra: Jørn Lier Horst. ,,Aklas spėjimas“

2022-08-25

Knyga, kurią noriu pristatyti, „Aklas spėjimas“, iš norvegų kalbos išversta Justės Nepaitės ir išleista „Baltų lankų“ 2019 m. Į mano rankas ji pateko atsitiktinai. Maniau, kad tai nedaug kam žinomas autorius, tad pukiai tiks įgyvendinant tikslą – pristatyti Knygų iš šiaurės bendruomenei įdomesnius, bet ne taip plačiai žinomus autorius. Tačiau perskaičiau knygą ir likau sužavėta. Vėliau susipažinau su rašytojo Jørn Lier Horst kūrybine biografija ir supratau, kad susidūriau su vienu populiariausių šiuolaikinių Norvegijos kriminalinių romanų autorių.

Jørn Lier Horst (Jornas Lieras Hoštas) gimė 1970 m. Daugybę metų dirbęs vyriausiuoju inspektoriumi, unikalią patirtį pritaiko kurdamas savo romanų siužetus. Autorius yra išleidęs daugybę kriminalinių romanų,  apdovanotas gausybe literatūros premijų, tokių kaip „Riverton“, „Stiklinio rakto“ (šis apdovanojimas skiriamas šiaurės šalių kriminalinių romanų autoriams) ir prestižine „The Martin Beck“ premija, kurią suteikia Švedijos detektyvų rašytojų akademija. Į lietuvių kalbą radau išverstas 5 knygas: „Urvinis žmogus“ 2016 m., „Medžiokliniai šunys“ 2017 m., „Uždaryta žiemai“ 2017 m., „Aklas spėjimas“ 2019 m. ir „Katarinos kodas“ 2021 m.

Jau esu minėjusi, kad geriausios kriminalinės istorijos būna tada, kai seriją knygų sieja vienas detektyvas (tyrėjas, policininkas). Norvegijoje itin populiarios detektyvo Viljamo Vistingo serijos knygos ne kartą užkariavo Europos šalių perkamiausių knygų sąrašus. 2004 m. pasirodęs romanas “Key Witness“ buvo pirmasis vyriausiojo inspektoriaus Viljamo Vistingo ciklo romanas. Iš viso šioje serijoje 15 kriminalinių romanų. Šiuo metu pagal Viljamo Vistingo knygų seriją kuriamas serialas. Kriminaliniame romane „Aklas spėjimas“ veikia vyriausiasis inspektorius Viljamas Vistingas. 15 Viljamo Vistingo kriminalinių romanų sudaro ciklą, bet puikiausiai gali būti skaitomi kaip atskiros knygos.

  „Aklas spėjimas“ tikrai puikus detektyvas. Ir net pateiksiu savarbiausius argumentus, kodėl taip manau.

1. Kaip ir paprastai, detektyviniuose romanuose pagrindinį veikėją pažįstame ne tik kaip inspektorių (detektyvą, tyrėją), bet ir kaip žmogų. Dažniausiai tai sudėtingas individas, kurio asmeninio gyvenimo tikslai nuolat konfrontuoja su darbiniais. Arba bent jau nepadeda dirbti. Vistingo silpnoji vieta – suaugusi duktė Lina, kuri netrukus turi gimdyti. Tėvas yra vienintelis jai artimas žmogus, tad Lina labai laukia jo globos ir pagalbos lemiamą gyvenimo akimirką. Bet tuo metu, kai Linai prasideda gimdymas, Vistingas atlieka savo, kaip teisėtvarkos atstovo, pareigą – teisme duoda parodymus. Inspektorius nori išgelbėti neteisingai apkaltintą žmogų. Ir tai ne doras policininkas konkuruoja su mylinčiu tėvu, o tiesiog teisingas žmogus, suvokdamas savo veiksmų pasekmes, dėlioja prioritetus.

2. Puiki siužeto teisme pabaiga: žmogus išgelbėtas nuo neteisingos apkaltos, tačiau, tik išėjęs į laisvę, perdozuoja narkotikų. Vistingas aukoja ir savo karjerą, ir santykius su dukra, kad išgelbėtų jaunuolį nuo kalėjimo. Bet juk Vistingas gerbia teisingumą ir tiesą, o narkomanas savo gyvenimo nevertina. Ir tai skamba įtikinamai.

3. Įtikinami visi įvykiai, siužetiniai posūkiai. Gal dėl to, kad romano autorius – pats buvęs inspektorius. Nemažai informacijos mums pateikiama apie liudytojų apklausas, tyrimo klaidas, neteisingas prielaidas, gynybos taktiką ir t.t.

4. Detektyviniuose romanuose dažnai susiduriama su korupcija policijoje, atskleidžiami net nusikaltėliai, dirbantys teisėsaugoje. Vistingas neįtaria nė vieno savo kolegos, net užuominų nėra apie nepasitikėjimą institucijos reputacija. Nėra korumpuotų, įtariamų nusikaltimu policinikų. Tiesa, yra klaidų padariusių ar siekiančių apginti savo informatorių. Kita vertus, Vistingas nėra ir naivus, „jis visada jausdavosi bjauriai, kai vienas iš savų peržengdavo mėlyną plonytę liniją ir pats įvykdydavo neteisybę“. Ir tokia pozicija įtikina labiau, negu sąmokslo paieška. Taip. Iškyla nesklandumų, kai susiduria, anot Viljamo Vistingo, „sąžiningi tyrėjai ir pragmatiški vadovai“. Ir nereikia turėti iliuzijų, jog policijoje viskas sklandu ir teisinga. Bet smagu skaityti romaną, kai nejauti piktdžiugos, jog va, štai, kokia ta teisėsauga korumpuota.

5. Puikiai pinamos dvi siužetinės linijos – Vistingo tyrimas ir dukters Linos gyvenimas. Galiausiai visa tai labai organiškai susisieja viename taške, išaiškėja viename nusikaltime.

6. Nespėjau skaičiuoti nedidelių kulminacijų, ne vienas epizodas sukelia įtampą ir atrodo, tuoj išaiškės tiesa. Bet taip neatsitinka ir mes skaitome toliau su dar didesniu azartu – kuo pasibaigs romanas.

  Tai va, to jums ir linkiu: perskaitykite šią knygą vienu atsikvėpimu ir tikrai pajusite tvyrančią įtampą ir protą aktyvinantį nerimą. O ko gi reikia geram klasikiniam kriminaliniam romanui – įtampos, nerimo ir noro sužinoti, kuo visa tai baigsis.

Skaitytoja Irma

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Susidomėjote? Registruokitės į kursus:

    ĮmonėPrivatus asmuo