Koks vaizdas iškyla prieš akis, pagalvojus apie Skandinavijos žmones? Turbūt nesuklysiu spėdama, jog tame paveiksle tikrai yra vietos žodžiams “tolerancija”, “lygybė”, “bendruomeniškumas”. Neretai skandinavas pirmiausia pagalvos apie kitą, o tik tada apie save. Taip yra tikrai ne atsitiktinai – šios vertybės sudaro Skandinavijos šalių gyventojų mentaliteto pagrindą o po visu tuo slypi Jantės įstatymas.
Tad kas gi yra tas Jantės įstatymas? Kaip bebūtų keista, ši sąvoka kilusi iš danų-norvegų rašytojo Aksel Sandemose romano ” En Flyktning Krysser Sitt Spor”, išleisto 1933m. Šiame romane parodijuojamas ir kritikuojamas danų bendruomeniškumas ir individualumo engimas. Romano veiksmas vyksta išgalvotame Jantės miestelyje, kuriame žmonės gyvena pagal 10 Jantės įstatymo taisyklių:
- Nemanyk, kad esi ypatingas;
- Nemanyk, kad esi toks svarbus, kaip mes;
- Nemanyk, kad esi protingesnis už mus;
- Nemanyk, kad esi geresnis už mus;
- Nemanyk, kad žinai daugiau už mus;
- Nemanyk, kad esi svarbesnis už mus;
- Negalvok, kad kažką gerai išmanai;
- Nesijuok iš mūsų;
- Nemanyk, kad kažkam iš mūsų tu rūpi;
- Nemanyk, kad gali mus kažko išmokyti.
Nors ir ši sąvoka apskritai pirmąkart paminėta šiame romane, Sandmose tvirtino, jog tokia pasaulėžiūra, jo romane nugulusi į 10 taisyklių, jau ilgus metus gyvuoja visuose Skandinavijos miestuose ir kaimeliuose. Šios taisyklės ilgainiui tapo ne tik Danijos, bet ir visos Skandinavijos visuomenės pagrindu. Daniškai bei norvegiškai jos vadinamos Janteloven, švediškai – Jantelagen, suomiškai – Jante laki, o islandiškai – Jantelögin. Vertėtų pabrėžti, jog tai nėra ir niekada nebuvo tikras įstatymas – labiau tai neformalus moralinis taisyklių rinkinys, atspindintis skandinavų vertybes. Šių taisyklių esmė – nuolat priminti, jog visi žmonės yra prigimtinai lygūs ir savo išskirtinumo, bet kokioje srityje, nereikėtų pernelyg demonstruoti. Tokia pasaulėžiūra skandinavams yra tokia natūrali, kad net visame pasaulyje garsus švedų aktorius Alexander Skarsgård viename interviu prasitarė, jog nors ir didžiavosi savimi atsiimdamas Emmy bei Golden Globe statulėlės, Jantės įstatymas neleido jam perdėtai švęsti šio asmeninio pasiekimo ar išdidžiai eksponuoti šių apdovanojimų.
Tiesa, šis įstatymas ypatingai gajus darbovietėse. Taip yra todėl, nes natūralu, kad būtent šioje srityje žmonės yra labiausiai linkę konkuruoti ir siekti geriausių rezultatų – kas, žinoma, yra pagirtina, tačiau Janteloven visada naudojamas kaip subtilus priminimas, jog neturi teisės galvoti, kad esi geresnis ar vertesnis už kitus, kad ir kokie bebūtų tavo pasiekimai. Kitaip tariant, svarbesni turi būti bendri -darbovietės, visuomenės, komandos – laimėjimai. Čia galėtų kilti klausimas – bet gi kaip šis, iš pažiūros su kapitalistinėmis globalaus pasaulio vertybėmis besikertantis modelis gyvuoja ir šiandien? Tai, žinoma, turėjo įtakos šiai pasaulėžiūrai, tačiau skandinavai toli gražu neatsisako savo vertybių, greičiau jas kombinuoja su tomis, atėjusiomis su kapitalizmu. Ką turiu omenyje: šiuolaikinėje Skandinavų pasaulėžiūroje iš esmės įprasta skatinti kiekvieną siekti savo asmeninės sėkmės, tačiau atsisakoma kartu su pasiekta sėkme dažnai atsirandančio pagyrūniškumo, puikavimosi – taip besielgdamas iš skandinavų tikrai nesulauksi susižavėjimo ir palaikymo kupinų žvilgsnių, tai tiesiog jiems nepriimtina.
Nepaisant ypatingos Jantės įstatymo reikšmės skandinavų visuomenėje, jis susilaukia įvairių prieštaringų vertinimų. Iš vienos pusės, šis įstatymas simbolizuoja bendruomeniškumą kaip vertybę, bendrystės svarbą, iš kitos – užkerta kelią individualumui, neigia asmenybės išskirtinumo svarbą, žmonės gali jausti baimę būti originaliais, kitokiais, baimindamiesi kreivų žvilgsnių. Bet kokiu atveju, Jantės įstatymas yra įrašytas į skandinavų pasąmonę ir lydi juos kiekviename žingsnyje, į gera tai ar į bloga.
Užbaigti norėčiau vienu Jantės įstatymu paremto mentaliteto pavyzdžiu, kuris tuo pačiu jį ir šiek tiek pašiepia. Danijos alaus darykla Carlsberg prieš keletą metų buvo išleidusi reklamą – jos metu visame pasaulyje žinomas danų aktorius Mads Mikkelsen apsivilkęs kostiumu važiuoja dviračiu Kopenhagos gatvėmis, pristatydamas daniško gyvenimo ypatybes ir spėlioja, kuri iš jų yra danų, laimingiausios pasaulyje tautos, paslaptis. Reklama baigiasi paskutiniu spėjimu ir tuo pačiu šios reklaminės kampanijos šūkiu, atspindinčiu danų skeptišką požiūrį į savigyrą: „O galbūt mūsų laimės paslaptis slypi tame, jog mes gaminame, kaip patys manome, geriausią alų pasaulyje. Turbūt.“
Gerda Gimbutaitė
Atgal į sąrašą 