Suomijoje esti dvi valstybinės kalbos – suomių ir švedų, todėl dažnai sakoma, kad suomiai tyli dvejomis kalbomis, nes trumpi pokalbiai, neformalūs plepėjimai neturi jiems (kaip ir daugumai šiaurės šalių gyventojų) didelės reikšmės.
Tačiau viena iš svarbiausių ir prasmingiausių Suomijos kultūros mentaliteto dalių bei vietų, kurioje galima ne tik atsipalaiduoti, bet užvesti bei plėsti prasmingas diskusijas yra sauna. Net pats Suomijos prezidentas Urho Kekkonen, vadovavęs šaliai 26 metus, buvo garsus tuo, jog vesdavo valstybės susirinkimus saunoje bei joje priimdavo šaliai svarbius sprendimus. Nors man pačiam, apsiskelbusiam Suomijos kultūros influenceriu Lietuvoje, prie šio reiškinio teko prisiliesti tik maža dalimi, keliaujant po šią šalį, įspūdžiai saunoje tikrai yra ir bus įsimintini visam gyvenimui.
Esu įsitikinęs, kad net ir už bet kokio paprasto ar visiems žinomo reiškinio slepiasi kukli arba didinga priešistorė. Tą patį būtų galima pasakyti ir apie sauną: pasigilinus į istorinius bei archeologinius tyrinėjimus, randama informacijos, kad sauna dabartinėje Suomijos teritorijoje atsirado kažkur prieš 7000 metų. Vienas pirmųjų dalykų, ką naujakuriai atlikdavo atsikraustę į šią naują teritoriją, tai pastatydavo sauną. Deja, įrašų apie tuometinius suomių maudymosi ir prausimosi įpročius nėra išlikę daug (pirmieji rašytiniai fiksavimai randami tik nuo XII a.), tačiau žinome, kad ši kultūros dalis, apipinta papročių ir mistikos, išlieka „vizitine kortele“ pažindinantis su Suomijos kultūra.
Viena iš priežasčių, kodėl sauna neprarado ir vis dar nepraranda populiarumo, tai jos universalumas. Nuo pat ankstyvųjų amžių suomiai naudojo sauną kaip apgyvendinimo, valgymo bei geros higienos patalpą, kurioje galima ne tik nusiraminti, bet taip pat ir nusiprausti. Nebuvo jokių problemų joje ir gimdyti, kadangi karštis ir einantys garai nuo degančių akmenų kūrė beveik sterilią aplinką. Kita priežastis – saunos teikiama šiluma (arba karštis, priklauso nuo to, kiek vandens laistysite ant degančių akmenų), padedantis nesušalti atšiauriomis ir stingdančiomis žiemomis.
Man pačiam saunoje teko pabūvoti ne vieną kartą ir turėjau tikrai gerą galimybę susipažinti, kaip iš tikro reikia „saunuotis“ (suomiai turi tam net atskirą veiksmažodį – saunoa).
Buvimas suomiškoje saunoje pasižymi ekstremaliomis, retai tėvynėje sutinkamomis, temperatūromis. Įdomu, jog Suomijoje saunų skaičius pranoksta automobilių skaičių! Todėl pirmasis dalykas, prie kurio sunkiausia priprasti, yra karštis. Karšti vandens garai nuo įkaitusių akmenų gelia odą ir kvėpavimo takus it širšių pulkas. Po kiek laiko kūnas apsipranta su šiuo jausmu ir į jį tiesiog nebereaguoja; tai – vienas iš ženklų, jog reikia kelti temperatūrą, t.y., užpilti vandenį ant akmenų. Kūnas vėl jaučia garuojančius vandens lašelius it krentančias adatas ant odos ir bando priprasti prie pakilusios temperatūros. Galiausiai, kai jau nebeįmanoma tverti karščio ir norisi sau duoti poilsio, lendama į šaltą orą (mūsų atveju – po šaltu dušu), po kurio eina keletos minučių poilsis šaltame ore. Ir taip kartojama dar keletą kartų.
Apie saunos naudą daug kalba ne tik patys suomiai, bet taip pat ir gydytojai. Taip pat esti ir psichologinės naudas: prasivalo įvairios neigiamos ir galvą slegiančios mintys bei užplūsta širdį vidinė ramybė ir harmonija su gamta. Žinoma, einant į sauną svarbu nepamiršti gerti daug vandens, kadangi su prakaitu išeina didelis jo kiekis. Tačiau suomiai į sauną nešasi dažniausiai ne vandenį, o kitus gėrimus, esančius dalyje jų gyvenimo ir saunos papročių.
Žinoma, tai tik maža Suomijos kultūros dalis, kuri čia yra apibūdinama. Apie ją galima kalbėti valandų valandas, ir daug naudingiau yra išgirsti iš pačių suomių lūpų, kokios jų patirtys ir užplūstantys jausmai sėdint šioje vietoje. Mano rekomendacija – patiems nukeliauti į Suomiją ir patirtį, ką reiškia „saunuotis” ir jausti visą šią apibūdintą patirtį. Neatmetu galimybės, kad į šią šalį dar norėsis nuvykti begalę kartų, sėdėti visiškai nuogu užpakaliu ant rankšluosčio bei jausti, kaip vandens garų adatos gelia laikinumui skirtą kūną.
Jokūbas Kodoras, suomių kalbos lektorius ir Suomijos kultūros influenceris
Atgal į sąrašą 