Kultūra: Apie Pasi Ilmari Jääskeläinen romaną ,,Sniegė ir jos devynetas”

2023-01-23

  Šis romanas parašytas 2006 m., Danutės Sirijos Giraitės išverstas iš suomių kalbos ir 2016 m. išleistas leidyklos Versus Aureus.

  Kartais, ieškodama , ką skaityti, imuosi negirdėtų autorių ir jų kūrinių. Toks pasirinkimas dažniausiai lemia nemažai netikėtumų – kartais smagių, kartais nuviliančių. Šį kartą P.I.Jaskelaineno (Pasi Ilmari Jääskeläinen) romanas maloniai nustebino ir net užbūrė. Pradėjusi skaityti, ilgai nesupratau, ar tai knyga vaikams, ar kokia nors satyra, ypač, kai pasipylė veikėjų vardai: Ingrida Katelė, Laura Sniegė, kuri parašė knygą „Dyvūnija“, miestelis, kuriame vyksta veiksmas, Triušiogala , o jame Triušiogalos literatų draugija, dar yra rašytojas Martis Žiemys, miestelyje leidžiamas laikraštis „Triušio takai“. Ir tai tikrai nėra Triušio metams skirta knyga.

   Keistas ir visiškai originalus romano siužetas. Mažame miestelyje daugybę metų egzistuoja literatų draugija. Jos vadovė Laura Sniegė, garsiausia Triušiogalos vaikų rašytoja, savo globon pasiėmė devynis talentingus vaikus, pasiryžusi juos išugdyti puikiais rašytojais. Tikra detektyvinė istorija prasideda, kai visiškai netikėtai savo namuose žiemos pokylio metu Laura Sniegė dingsta ir niekas jos neranda – nei gyvos, nei mirusios. Maža to, naujai priimta dešimta literatų draugijos narė Ela Milana sužino, kad buvo ir iki jos dešimtas narys, tik jis mirė. Mergina pasiryžta žūtbūt išsiaiškinti praeities įvykius, o gal net surasti nusikaltėlį. Tam kad pasiektų savo tikslą, ji ima žaisti su rašytojais Žaidimą – keistą, įdomų, intriguojantį, su savotiškom taisyklėm. Ir čia prasideda tikras „tvyn pyksas“: daug keistų, net mistinių užuominų, baimės kupinų scenų, įtartino elgesio žmonių. Ir pabaiga kaip „Tvyn Pykse“: taip ir nerandamas nusikaltėlis, nes iš tiesų jo ir nėra, daug įtarimų, kurie galiausiai  nepasitivirtina, o keisti mistiniai reiškiniai paaiškinami visiškai paprastai. Tik visa tai suprasti ir paaiškinti gali realiai ir blaiviai mąstantis žmogus. Toks, kokia yra Ela Milana.

   Sakyčiau, romaną  sunku suprasti neišsiaiškinus kūrinio žanro. Kritikai šio suomių rašytojo stilių vadina magiškuoju realizmu. O štai ką apie save ir savo kūrinius rašo pats rašytojas: „ Turiu katę ir rašomąją mašinėlę. <…> Gyvenu tam, kad rašyčiau. Kad išgyvenčiau,  dėstau gimtąją kalbą ir literatūrą. Jei tikrai norite sužinoti, kokią literatūrą rašau, rekomenduoju sužinoti perskaičius vieną iš mano knygų. Tokie terminai kaip magiškasis realizmas, spekuliatyvioji fantastika ir tikra fantazija nėra taip toli nuo mano stiliaus, tačiau žanro žymės galiausiai visiškai nieko nesako apie kūrinį. Pirmiausia rašau literatūrą, o ne kokį nors žanrą. Mano kūrinių stilius buvo lyginamas su Ray Bradbury, Haruki Murakami ir Davidu Lynchu.“ Ir manau, P.I.Jaskelainenas visiškai teisus – pirmiausia reikia perskaityti nors vieną šio rašytojo knygą. Štai aš visai nesu fantastinių kūrinių gerbėja, bet šį romaną skaičiau su tokiu įdomumu, su tokiu pasitenkinimu. Jis mane įtraukė į mistišką fantastinį pasaulį, kuriame tiek daug vietos humorui. Tik jį drąsiai reikia priimti ir kūrinį skaityti nesivadovaujant klišėmis, o taip pat su išmone, kokios kupinas pats romanas „Sniegė ir jos devynetas“.

   Iki šiol rašytojas yra  išleidęs keturis romanus ir du apsakymų rinkinius, taip pat mišrią seriją skirtingų laisvų tekstų. Be to, 10 dalių garso knygų seriją. Deja, lietuvių kalba radau tik šį vieną romaną. O gaila. Tikrai su malonumu imčiausi ir ktų P.I. Jaskelaineno knygų.

Irma Skaitė (ne Laura Sniegė)

Komentarai uždrausti.

Susidomėjote? Registruokitės į kursus:

    ĮmonėPrivatus asmuo