Kultūra: Andersas Roslundas ,,Saldžių sapnų. Ilgiausių metų”

2022-10-28

Andersas Roslundas (Anders Roslund), gimęs 1961 m., šiandien yra garsus švedų detektyvų kūrėjas. Prieš tapdamas profesionaliu rašytojų, jis dirbo televizijoje  ir kaip reporteris, ir kaip naujienų direktorius. Nuo 2004 m. A.Roslundas atsidėjo tiktai kūrybai. Įdomu tai, kad kelis romanus jis parašė vienas,

bet yra dirbęs ir duetuose. Štai kartu su Borge Helstromu (Borge Hellstrom )  subūręs autorių duetą Roslund&Hellstrom išleido septynis romanus. Roslundas taip pat priklauso autorių duetui Roslund&Thunberg  – su Stefanu Thunberg jie išleido kriminalinį romaną Lokio šokis, pasirašę  Antono Svensono (Anton Svensson) pseudonimu. Ir toks bendradarbiavimas atnešė puikių rezultatų. Jie visi pelnė gausybę apdovanojimų. Paminėsiu tik kelis. Štai A.Roslundas nominuotas už geriausią 2018 metų švedų kriminalinį romaną (Trys valandos). Roslund&Hellstrom romanai : 21 langelis (2005 m.), Edvardo Finigano reabilitacija (2006 m.), Du kariai (2013 m.), Trys minutės (2016 m.), Trys sekundės (2010 m.), buvo paskelbti geriausiais švedų metų romanais, o  Žvėris (2005 m.) ir Trys sekundės apdovanoti Stiklo raktu kaip geriausi Šiaurės šalių kriminaliniai romanai. Roslund&Thunberg nominuoti už geriausią 2017 m. švedų kriminalinį romaną.

  Iš tiesų, norint sukurti gerą detektyvą, reikia turėti daug specialiųjų žinių, tad natūralu, kad kitą kartą ir dviem prie vienos knygos yra ką veikti. Autorių profesionalumu netenka abejoti, tuo labiau, kad jie naudojasi ir specialistų patarimais. Kai skaitai padėkas konsultantams „už žinias apie šautines žaizdas, gaivinimą ir kitus medicininius klausimus“, „už patarimus, kaip geriausia atidaryti užrakintą seifą ir neutralizuoti stebėjimo kamerą“, „kaip naudojami trukdžių siųstuvai, kaip geriau išimti lango stiklą“  ir t.t., supranti, kiek daug kruopštaus darbo reikia įdėti norint sukurti įtikimą istoriją.

*

   Bandžiau surasti šių autorių romanus, išleistus lietuvių kalba. Atradau nedaug, o gal nemokėjau ieškoti. Štai romanas ,,Trys sekundės” pasirodė 2011 m., Lokio šokis 2015 m., jo tęsinys Geniali vagystė 2018 m. Na, o paskutinieji A. Roslundo darbai – ,,Ilgiausių metų”  2020 m. ir ,,Saldžių sapnų” 2021m. Šiuos du romanus ir pristatysiu. Juos išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, o išvertė Mantas Karvelis.

   Abiejuose romanuose veikia tas pats duetas: policijos tyrėjas Evertas Grensas ir Pytas Hofmanas. Pirmajame romane – Saldžių sapnų – Grensas, padedamas infiltruoto agento Hofmano, demaskuoja didžiulę pedofilų gaują.Tačiau autorius tvirtina, kad „tikrieji didvyriai yra policininkai, prokurorai, muitininkai ir pelno nesiekiančios organizacijos“. Iš tiesų, šis švedų kriminalinių romanų kūrėjas atlieka didžiulį švietėjišką darbą ir su turima medžiaga elgiasi be galo pagarbiai. Medžiaga tokia tikroviška, kad net bijai skaityti toliau, kad tavo, kaip skaitytojo, jautrios psichikos nesudirgintų šiurpūs ir vėliau sunkiai pamirštami vaizdai. Tačiau su dėkingumu turiu pasakyti, kad autorius subtiliai išvengia kraupių scenų aprašymo nesumažindamas atomazgos laukimo įtampos.

**

   Dar sėkmingesnis A.Roslundo romanas Ilgiausių metų. Jame ta pati pora: Grensas ir Hofmanas. Tik anksčiau Hofmanas nelegaliai padėdavo Evertui Grensui išaiškinti nusikaltėlius, o dabar jie tarsi apsikeičia vietomis, nes pagalbos reikia pačiam Pytui Hofmanui. Kita vertus, autorius taip sumaniai pina siužetą, kad galiausiai ir Hofmano persekiojami nusikaltėliai, ir Grenso ieškomi – pasirodo, yra tie patys. Iš tiesų, tai detektyvas, nuo kurio negali atsitraukti, todėl tenka skaityti ir valgant, ir ne tik… Bet juk toks įtraukus ir turi būti geras detektyvas, o jau skaitytojo reikalas nepamiršti taisyklingos mitybos taisyklių.

  Vienintelis priekaištas – istorija pradedama pasakoti pirmuoju asmeniu, kai prabyla Hana Olsun (arba Zana Lilaj). Ji ne tik prisimena savo vaikystę, bet ir pasakoja tai, ką patiria Albanijoje. Pasikeitęs pasakotojas ir pasakojimo perspektyva, mano manymu, suardo romano vientisumą ir stilistiką. Kita vertus, autoriaus sumanymą suprantu: persakant veikėjos mintis, lengviau suprasti tikruosius įvykius  negu skaitant tyrėjų daromas prielaidas. Bet tada trūksta aiškesnio pačios Zanos suvokto motyvo tapti nusikaltėlių pasaulio dalimi. Tokie sprendimai taip lengvai nedaromi, net ir romane.

***

   Ir dar keletas žodžių apie žiaurius nusikaltimus, vykstančius Švedijoje ir aprašomus pačių švedų kriminaliniuose romanuose. Plačiai vyrauja nuomonė, kad šalys, kuriose pakankamai rami kriminalinė situacija, ją kuria literatūroje. Būtent dėl šios priežasties garsiausi detektyvų kūrėjai yra švedai, norvegai ir kitų Šiaurės šalių rašytojai. Kita vertus, šiomis dienomis viešint Švedijoje, teko bendrauti su tikru policijos komisaru ir jis papasakojo, kad Švedijoje iš tiesų vyksta vis daugiau nusikaltimų, ypač daromų grupuočių, užsiimančių ginklų, narkotikų bei žmonių prekyba. Linkusi tikėti profesionalu. Tada aišku, kodėl A.Roslundo romanuose ieškomos platų nusikaltėlių tinklą išraizgiusios pedofilų gaujos ar ginklų prekybos grandinės, nusitęsiančios nuo Švedijos iki Albanijos, nariai. Kaip argumentą pasitelkiau ir spaudą. Štai naujienų portalas Skandinavija.todey 2020 m. kalbino policijos pareigūną Stefaną Hectorą. Pasak žurnalistės, per pastaruosius kelerius metus sprogimų skaičius Švedijoje išaugo iki niekur Europoje neregėto lygio. To priežastis – nusikaltėlių tarpusavio susidūrimai. Į tai Stefanas Hectoras atsakė: „Mes nepagražiname Švedijos vaizdo. Pastebėjau, kad žmonių susidarytas Švedijos vaizdas kardinaliai skiriasi. Viena vertus, šalis apibūdinama kaip ginklų ir nelaimių pilna karo zona, kita vertus, Švedija vaizduojama kaip rojus žemėje.“

Tokia tad kriminalinių romanų tikrovė.

Skaitytoja ir Knygų iš šiaurės bendruomenės moderatorė Irma Urbanienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Susidomėjote? Registruokitės į kursus:

    ĮmonėPrivatus asmuo