Turbūt kiekvienas, auginantis naminius gyvūnus, norėtų su jais praleisti daugiau laiko. Deja, dažniausiai tam sutrukdo darbas. 2020 metais Švedijoje registruota 71 000 naujų šunų (14% daugiau nei metais prieš). Daugeliui švedų augintinis tapo priebėga nuo vienatvės koronaviruso pandemijos metu. Tačiau pasibaigus karantinui ir grįžus į ofisą jiems teko susidurti su nauju iššūkiu: ką daryti su vienu namie likusiu keturkoju? Apklausa parodė, kad 25% šunų savininkų naudojasi draugų ar giminių pagalba, 15% samdo šunų vedžiotoją arba užrašo šunį į ,,šunų darželį”, o 14% darbo pertraukos metu grįžta namo pasirūpinti gyvūnėliu. Tuo tarpu 18% pasirinko kiek neįprastesnį kompromisą: pasiimti šunį su savimi į darbą.
Švedijoje kol kas nėra įstatymo, reguliuojančio gyvūnų atsivedimą į darbovietę. Šį klausimą sprendžia darbdaviai, savo atžvilgiu besiremiantys Švedijos darbo aplinkos įstatymu, kuris jiems liepia užtikrinti saugias ir higieniškas darbo sąlygas. Tai galioja, pavyzdžiui, alergijos atvejams: 18% švedų turi alergiją kailiui, o šuns plaukai taip pat gali kelti problemų ir astma sergantiems žmonėms, ir darbdaviai, žinoma, negali diskriminuoti esamų ar potencialių darbuotojų, turinčių šių sveikatos problemų. Tuo tarpu šunų baimė, nors ir dažnai įvardijama kliūtis šunų atsivedimui į darbą, nėra įstatymo patvirtinta priežastis, todėl šiuo klausimu darbdaviai turi pasitelkti savo nuožiūrą.
Vis dėlto, kolegoms neprieštaraujant, šunų atsivedimas į darbą gali turėti nemažai privalumų. Švedijos šunų terapijos instituto tyrimai rodo, kad kontaktas su šunimis gali sumažinti kraujo spaudimą, insulino ir kortizolio lygį. Glostant šunį išsiskiria oksitocinas ir sumažėja streso bei nerimo lygis. Virginia Commonwealth University atliktas tyrimas parodė, kad darbovietėje su šunimis tiek patys šunų augintojai, tiek jų kolegos darbo dienos gale turėjo mažesnį streso hormonų lygį. Teigiamą poveikį turi ir dažnesnės pertraukos darbo metu. Šunys taip pat gali pralaužti ledus tarp kolegų ir sukurti socialesnę atmosferą įmonėje. Kai kuriais atvejais galimybė darbe pažaisti su savo ar kolegos keturkoju netgi gali tapti vienu iš traukos faktorių naujiems darbuotojams. Šunų maisto įmonės Doggy atlikta apklausa parodė, kad pusė švedų teigiamai vertina šunų atsivedimą į darbą, o septyni iš dešimties šunų savininkų teigia, kad šunys yra privalumas darbo vietoje.
Tačiau, norint atsivesti savo augintinį į darbą, reikėtų tam pasiruošti ir atsižvelgti į individualaus šuns asmenybę bei poreikius. Visų pirma rekomenduojama šunį išmokyti atpažinti skirtumą tarp darbo ir žaidimo laiko, kad jis nuobodžiaudamas netrukdytų šeimininkui ir kolegoms susikaupti. Tiek augintinis, tiek kolegos turėtų laikytis tam tikrų taisyklių: šuo neturėtų jiems trukdyti, o pastarieji negali be šeimininko leidimo duoti gyvūnui skanėstų. Prieš darbo pradžią patartina šunį išvesti ilgesniam pasivaikščiojimui, kad jis išsilakstytų ir būtų ramesnis darbo metu. Pasiimkite drabužių valymo volelį, jei šuo šeriasi. Darbovietėje šuo turėtų turėti savo guolį ar kitą saugią vietą, kurioje pavargęs galėtų pasislėpti nuo dėmesio; daugeliui šunų patinka gulėti po šeimininko stalu arba ofiso kampe. Taip pat stebėkite, ar šuo nejaučia streso, nepavargsta nuo dėmesio ir sėkmingai įpranta prie naujos aplinkos.
Šiuo metu jau nemažai Švedijos įmonių gali pasidžiaugti šunų atsivedimo į darbą sėkmės istorijomis. Viena tokių – reklamos įmonė ANR BBDO Stokholmo centre. Įmonėje vienu metu leidžiama atsivesti iki keturių šunų keletui dienų per savaitę: vadovė pabrėžia, jog įmonė neturėtų tapti šunų darželiu. Šunimis pasidžiaugia tiek darbuotojai, tiek klientai. Panašius nuostatus turi ir kita reklamos įmonė Beyond Communication Borås mieste. Įmonė nusprendė leisti šunis atsivesti į darbą pasibaigus pandemijai, kai paaiškėjo, jog nemažai darbuotojų turi šį poreikį. Darbuotojams buvo duota anoniminė anketa, klausianti jų nuomonės apie naują šunų atsivedimo į darbą politiką. Rezultatai buvo vienareikšmiškai teigiami. Tuo tarpu įmonė Mars šioje srityje pažengusi kur kas labiau: ji šunis į darbą leidžia atsivesti jau 10 metų. Šunys tapo ne tik bonusu darbuotojams, bet ir įmonės vizijos bei misijos dalimi. Ofise ir jo apylinkėse įkurtos šunų žaidimo ir vedžiojimo aikštelės. Darbuotojai taip pat turi teisę pasinaudoti dešimties valandų ,,šunų auginimo atostogomis”, kad darbo metu padėtų augintiniams apsiprasti naujoje vietoje. O štai įmonė Plan B, pateisindama savo pavadinimą, pasirūpino ir būtinais saugumo aspektais: įmonės patalpas galima užtverti, kad šunys nepabėgtų, o viduje netrūksta rankšluosčių šlapiems keturkojams nušluostyti. Darbuotojai netgi pakaitomis vedžioja kolegų šunis.
Reikia tikėtis, kad besikeičiant darbo kultūrai šunų atsivedimas į darbą, kaip ir kiti darbo lankstumą bei darbo ir asmeninio gyvenimo balansą gerinantys sprendimai, taps įprastu ir darbuotojų geidžiamu privalumu, kurį teikiančios įmonės gali tikėtis lengviau pritraukti darbuotojų.
Agnė P.
Šaltiniai
https://www.hrnytt.se/arbetsmiljo/hund-pa-jobbet-vad-galler/
https://kollega.se/arbetsmiljo/hund-pa-jobbet-bra-stress-och-trivsel
https://hrnytt.se/arbetsmiljo/hund-pa-jobbet-har-ar-reglerna-som-underlattar/
https://kollega.se/arbetsmiljo/kontoret-dar-hundar-ar-valkomna
Atgal į sąrašą 