Skandinavija — tikras aktyvaus gyvenimo būdo mėgėjų rojus. Nedidelis gyventojų tankumas, nuostabi gamta ir atšiaurus klimatas, skatinantis nuolat judėti, kad nesužvarbtum, lėmė, jog dauguma skandinavų išties nelinkę laisvą laiką praleisti ant sofos: 2019 tyrimai parodė, jog 71.3-84% norvegų, 75.8-83.1% danų ir 75.3-90% švedų bent kartą per savaitę aktyviai užsiima kokia nors fizine veikla. Nenuostabu, jog Skandinavijos šalys nuolat atsiduria laimingiausių pasaulio šalių lentelės viršuje: juk sveikame kūne — sveika siela.
Tačiau paaiškėjo, jog Skandinavijos šalių gyventojai judėti mieliau renkasi lauke, o ne sporto salėje. To šaknys slypi tradicinėje regiono kultūroje: 19 a. šeštame dešimtmetyje norvegų dramaturgas ir poetas Henrik Ibsen išpopuliarino konceptą friluftsliv (šved: gyvenimas atvirame ore), įvardijantį skandinavų meilę gamtai ir norą daugiau laiko praleisti lauke. Pagal 2014 m. tyrimą, didžioji dalis suomių ir virš pusės švedų ir danų atskleidė, jog sportuoja parkuose ar gamtoje.
Galbūt ir mums laikas pasisemti iš jų įkvėpimo ir sutikti su posakiu, jog ,,nėra blogo oro, tik bloga apranga”?
Štai kokiais būdais skandinavai randa noro ir galimybių aktyviai judėti ir leisti laiką gryname ore:
1. Šiaurietiškas ėjimas
Ši sporto šaka, žinoma, jau vien dėl savo pavadinimo nusipelno vietos sąrašo viršuje.
Šiaurietiško ėjimo ištakos siekia net 1966 m. — suomių kūno kultūros mokytoja Leena Jääskeläinen pradėjo naudoti slidinėjimo lazdas savo pamokų metu, o 1979 m. sugalvota ėjimą su lazdomis įtraukti į lygumų slidinėjimo treniruotes. Kitaip nei paprastas ėjimas, kurio metu dirba tik apatinė kūno dalis, šiaurietiškas ėjimas treniruoja ir pečius, rankas, sprandą bei pilvo presą — iš viso net 80-90% raumenų! Tyrimai rodo, jog šiaurietiškas ėjimas taip pat sudegina 18-67% daugiau kalorijų nei paprastas ėjimas. Lazdos suteikia stabilumo — tai ypač pravartu senjorams. Kitaip nei trekingo lazdos, šiaurietiško ėjimo lazdos prie kūno tvirtinasi specialiomis pirštinėmis, ir yra valdomos ne pirštais, o delnais.
2. Žygiai gamtoje
Skandinavams aktyvus gyvenimo būdas neatsiejamas nuo gamtos. Net ir sostinių gyventojams laukinės gamtos plotai — beveik ranka pasiekiami. Visos Skandinavijos šalys, išskyrus Daniją, turi allmansrätten teisę, kuri leidžia laisvai klajoti gamtoje be jokių apribojimų. Vienintelis reikalavimas— neteršti aplinkos ir netrukdyti kitiems.
Švedijoje nuo pat 1970 m. tarp 70 ir 80% gyventojų bent kartą per metus leidžiasi į gamtos žygius. Pasirinkimo tikrai netrūksta — Švedija turi 30 nacionalinių parkų, Suomija — 41, o Norvegija — net 47. Skandinavija garsi savo gamtos įvairove — kiekvienas gali rasti tai, ko nori. Ieškantys ežerų gali išbandyti Ukko-Koli taką Suomijoje; norintiems pasigrožėti fjordais galima rekomenduoti žymųjį Preikestolen Norvegijoje, o atkakliausi žygių mėgėjai anksčiau ar vėliau atranda Kungsleden — 419 km ilgio trekingo kelią Laplandijoje.
3. Laukinės maudynės
Mėgstantiems maudytis Skandinavija taip pat turi ką pasiūlyti. Suomija ne veltui vadinama ,,tūkstančio ežerų šalimi”: joje yra net 188,000 ežerų! Nuo jos nedaug atsilieka ir Švedija su Norvegija. O jei šiaurietiški ežerai atrodo per šalti, juos galima iškeisti į karštąsias Islandijos versmes.
Tačiau vandens mėgėjams Skandinavijoje šalčiai nebaisūs: čia itin populiarios ,,ruonių maudynės”. Švedija jau nuo 19 a. vidurio turi ,,šaltų vonių” tradiciją — jos buvo vienos pirmųjų spa centrų šalyje. Tyrimai rodo, jog maudynės šaltame vandenyje gerina atmintį, mažina įtampą ir didina energiją. Ekstremalai maudosi netgi šiaurinėje Laplandijoje — viešbutis ,,Arctic Bath”, įsikūręs prie Lule upės, siūlo tokią galimybę.
4. Slidinėjimas
Žiemos pramogos Skandinavijoje neįsivaizduojamos be slidinėjimo. Tuo užsiima 18-23% suomių, norvegų ir švedų. Ne veltui Norvegija iškovojo daugiausia medalių Žiemos olimpinėse žaidynėse (iš kurių daugiau nei pusė — slidinėjimo šakose).
Tai puikus būdas žiemą sušilti ir sudeginti kalorijų bei tuo pačiu pasigrožėti didingais nuo viršukalnių atsiveriančiais vaizdais ir pasikrauti adrenalino.
Nors Skandinavijos kalnai aukščiu ir neprilygsta Alpėms, turistai džiaugiasi, jog slidinėjimo kurortai čia — ne tokie sausakimši, kaip Prancūzijoje ar Italijoje. Vieni populiariausių kurortų — Åre ir Hemsedal Norvegijoje.
5. Į darbą — su dviračiu
Skandinavijos kultūroje jau kuris laikas dviračiai užima garbingą vietą. Čia, žinoma, pirmauja Danija — lygus kraštovaizdis ir puikiai išvystyta infrastruktūra lėmė, jog devyni iš dešimties danų turi dviratį, o Kopenhaga jau nekartą laimėjo geriausio miesto dviratininkams titulą. 2019 m. net 44% Kopenhagos gyventojų į darbą ar mokyklą važiavo dviračiu. Per paskutinius 10 metų Kopenhagos miestas į dviračių infrastruktūrą investavo virš 200 tūkst dolerių. Nuo Danijos nedaug atsilieka ir kai kurios kitos Skandinavijos šalys: nepaisant šaltesnio klimato ir kalvotesnio kraštovaizdžio, virš trečdalio Švedijos ir Suomijos gyventojų kasdien važinėja dviračiu. Tai puikus būdas ne tik sutaupyti laiko ir pinigų, bet ir sudeginti kalorijų bei pagerinti aerobinį pasirengimą.
6. Lauko treniruoklių aikštelės
Tiems, kurie vis dėlto prioritetą teikia izoliuotai raumenų mankštai, bet vis tiek nori sportuoti po atviru dangumi, Skandinavijos šalys taip pat turi išeitį. Pastaruoju metu vis labiau populiarėja ,,lauko treniruoklių salės” (šved. utegym). Vien Stokholme jų jau yra virš 30. Treniruokliai dažniausiai pagaminti iš medžio ar metalo. Kitaip nei sporto salėse, jais galima naudotis nemokamai. Jos dažnai įrengtos šalia vaikų žaidimų aikštelių — tokiu būdu tėvai, prižiūrėdami išdykaujančias atžalas, ir patys turi galimybę pajudėti.
7. Smagios varžybos
Kas geriau gali sužadinti meilę sportui, jei ne varžybų azartas? Skandinavijos šalys išties turi unikalių žaidimų ir varžybų, kurie gali sudominti ne tik sporto mėgėjus. Pavyzdžiui, ar žinojote, kad Suomija turi ,,žmonų nešimo lenktynes” bei ,,pelkių futbolą”? Tuo tarpu Švedija didžiuojasi savo uodų mušimo varžybomis ir žaidimu ,,kubb”, kurio metu reikia numušti medines kaladėles metant į jas pagaliukus. O štai Norvegijoje vyksta šiaurės elnių tempiamų slidininkų lenktynės.