Ar jau turite pasiruošę Naujųjų metų rezoliucijas? Jei ne, kviečiame pasisemti įkvėpimo iš mūsų Walk15 iššūkio! Artėjančios šventės – puikus metas atsigręžti atgal ir pasidžiaugti nueitu keliu (kuris šiuo atveju mums buvo ne tik metafora). Nors pirmieji iššūkio įspūdžiai jau spėjo atvėsti, tačiau jų metu išmoktos pamokos liko visam gyvenimui. Savo įžvalgomis pasidalinti pakvietėme projekto nugalėtojas: mūsų lektorę Gabrielę Macaitę ir švedų kalbos mokinę Aušrą Kranz.
1. Kodėl nusprendėte dalyvauti Walk15 iššūkyje ,,Šiaurėkime kartu”? Kokių turėjote lūkesčių ar tikslų šiam iššūkiui?
Aušra: Prisijungiau prie Walk15 iššūkio „Šiaurėkime kartu“ norėdama parodyti lojalumą kalbų mokyklai, kurioje mokausi švedų kalbos. Kasdien daug vaikštau, tad pagalvojau – kodėl gi neprisijungus? Be to, mėgstu varžytis, tad iš karto sau išsikėliau tikslą laimėti, nors net neatkreipiau dėmesio į prizus. Motyvacija sustiprėjo, supratus, koks prizas laukia nugalėtojos/jo. Manau, kad tokie iššūkiai ne tik stiprina bendruomeniškumą, bet ir padeda motyvuoti save kasdien judėti dar daugiau.
Gabrielė: Nepamenu, ar esu dalyvavusi kokiame nors ankstesniame iššūkyje, todėl pamaniau, kad būtų visai smagu pažiūrėti, kaip sektųsi mūsų bendruomenės gretose, juolab kad tuo pačiu metu paraleliai dalyvavau ir bendrame Lietuvos mokyklų organizuojamame judumo iššūkyje. Visgi neslėpsiu, kad į iššūkį pažiūrėjau kiek pragmatiškai – rudenį paprastai grįžtu į savo bėgimo rutiną, kuri, maniau, turėtų neabejotinai prisidėti prie kiek aukštesnio nei vidutinis rezultato.
2. Kaip sekėsi iššūkis? Kas pasirodė sunkiausia, o kas — lengviau, nei tikėjotės?
Aušra: Nuo pat pradžių nusistačiau tikslą laimėti ir sukūriau planą, kaip jį pasiekti. Pradžia buvo nelengva, nes žinojau, kad svarbu padaryti spurtą ir atsiplėšti nuo kitų dalyvių nuo pat pirmųjų dienų. Tam reikėjo pastangų, tad teko žingsniuoti po 30 tūkstančių žingsnių per dieną – ypač kai pastebėjau, kad turiu stiprių varžovų. Tiesa, sėkmė šiek tiek nusišypsojo, nes pirmą savaitę kaip tik atostogavau viename iš Europos didmiesčių, tad žingsniai „rinkosi“ gana lengvai. Įdomu tai, kad varžybų pabaiga buvo lengvesnė, nei tikėjausi – atstumas tarp manęs ir kitų dalyvių vis didėjo, taigi galėjau pailsėti. Maniau, kad visi kovos iki galo, juk visada yra šansas laimėti, kad ir paskutinę minutę. Mes juk krepšinio šalis, o krepšinyje net paskutinės sekundės gali pakeisti rezultatą!
Gabrielė: Džiaugdamasi kalendoriniu savo rutinos startu visgi pamiršau esminį ir tikrai ne visada nuspėjamą, bet mano atveju lemiamą faktorių – orą. Ruduo šiemet tapo dar vienu anomalius orų modelius iliustruojančiu pavyzdžiu su rekordiškai aukštomis temperatūromis rugsėjį ir, bent jau man, kone tropinėmis naktimis 😁. Trumpai tariant, užsitęsusi meteorologinė vasara, atnešusi kaitrius vakarus, labai apsunkino bėgiojimo sezono startą; savo nenaudai, daug dažniau buvau priversta iškeisti nubėgtus kilometrus į prižingsniuotus. Kai vasariška tvankuma, jau atrodė, taip ir nepasitrauks neatėjus spaliui, kažkuriuo momentu tikrai buvo aplankiusi mintis pamiršti iššūkį ir pataupyti jėgas bei laiką rimtesniam, kad ir pavėlintam, sezono atidarymui, bet tokiais atvejais užsukdavau į lyderių lentą ir negalėdavau atsistebėti laimėtojos pasiekimais. Beje, prisukti žingsnių taip pat padėjo ir trumputė savaitgalio kelionė, kurios metu visur ėjau pėsčiomis.
3. Ar šis iššūkis padėjo sužinoti kažką naujo apie save pačią, o gal išmokė kokių nors įgūdžių?
Aušra: Sunku pasakyti, ar iššūkis padėjo sužinoti kažką naujo apie save, nes jau dalyvavau trijuose iššūkiuose. Bet pajutau , kad smagu būti naujose bendruomenėse, nors ir nepažįsti narių.
Gabrielė: Negaliu pasakyti, kad dalyvavimas iššūkyje privedė prie kokių nors praregėjimą primenančių įžvalgų, tačiau tais momentais, kai norėjosi legvabūdiškai numoti ranka, supratau, kad būti kad ir vienu žingsniu arčiau geriausiųjų paskatindavo atgimęs mokykliškasis konkurencingumas:) Ir, žinoma, po pasivaikščiojimo visada džiaugdavausi, kad nepatingėjau ir pamankštinau šiaip jau sustingusius savo raumenis!
5. Ką patartumėte kitiems panašių iššūkių dalyviams?
Gabrielė: Patarimas dalyvaujantiems panašiuose judėjimo iššūkiuose – pagalvoti, kaip jausitės po to vieno papildomo pasivaikščiojimo, po tos ekstra treniruotės, ir pažiūrėti, kiek daug progų savo kūnui sustiprėti būsite sukūrę iššūkio pabaigoje.
Redagavo Agnė Palamarčukaitė
Atgal į sąrašą 