Pasiteiravome Cognizant atstovių, koks yra kalbų vartojimo procesas įmonėje: kaip, mokėdami vieną ir kitą skandinavų šalių kalbą, ją pritaikytumėte darbe praktiškai? Ar daugiau bendraujama raštu ar žodžiu? Kodėl Šiaurės šalių kalbų mokėjimas yra vertybė ir neretai nusveria profesiniame pasaulyje lingua franca laikomą anglų kalbą? Apie tai ir dar daugiau, interviu apačioje:
- Kokios kalbos yra vartojamos, dirbant Cognizant?
Dauguma mūsų darbuotojų vartoja skandinavų kalbas: danų, norvegų, švedų. Tačiau taip pat turime ir komandų, kurios dirba vokiečių, prancūzų, italų, ispanų, portugalų, olandų, suomių, graikų, suomių kalbomis. Viduje dažniausiai naudojame lietuvių, anglų arba vieną iš skandinavų kalbų, priklausomai nuo komandos.
- O kaip yra vartojamos skandinavų kalbos darbo aplinkoje? Kada jų prisireikia?
Šios kalbos vartojamos kasdien bendraujant su klientais (nes jų gimtoji kalba yra viena iš Skandinavijos šalių kalbų). Komunikacijos būdai įvairūs: nuo rašytinio (el. laiškai, susirašinėjimai, procesų valdymas) iki šnekamojo (internetu, kartais – telefono skambučiai ir gyvi susitikimai su klientais). Per klientų vizitus ar kavos pertraukėles su kolegomis darbuotojai kalbasi ne tik su darbu susijusiais klausimais, bet ir apie kitus dalykus, todėl žodynas neapsiriboja tik profesinės srities terminais.
- Kokį skandinavų kalbų lygį jau įgiję kandidatai pradeda dirbti jūsų įmonėje? Kiek laiko jiems prireikia, kad pasiektų darbo specifikai reikalingą kalbos mokėjimo lygį?
Šiuo metu siūlome pozicijas visų kalbų mokėjimo lygių darbuotojams. Turime keletą angliškai kalbančių žmonių, kurie visiškai nekalba jokia skandinavų kalba, bet kasdien dirbdami mokosi. Kitų darbuotojų skandinavų kalbų žinios tik pradedančiųjų lygyje, bet jie turi galimybę prisijungti prie mūsų kalbų akademijos „Nordlingo“ programos ir per 5,5 mėnesio išmokti kalbą iki B2 lygio. Likusi dalis darbuotojų prie mūsų prisijungia jau turėdami B1–B2 lygio įgūdžius ir gali iš karto pradėti dirbti. Be to, būna siūlome ir atskirus kalbų kursus, kuriuos veda mūsų akademijos mokytojai, tam, kad palaikytume ar pagilintume kalbos įgūdžius.
- Kodėl skandinavų kalbos yra svarbios ir kodėl turėtume jas vartoti darbe?
Mokant kalbą lengviau bendrauti su klientu ir suprasti vienas kitą. Bendravimas gimtąja kliento kalba padeda užmegzti ir palaikyti ne tik profesinius, bet ir asmeninius santykius. Klientai ir kolegos visada labai stebisi mūsų darbuotojų kalbų mokėjimo lygiu ir laiko tai dideliu privalumu bendradarbiaujant tarpusavyje. Visos sistemos ir dokumentai taip pat yra danų, norvegų arba švedų kalbomis, todėl mokant kalbą lengviau orientuotis ir mokytis procesų. Be to, tai suteikia platesnes darbo galimybes, nes rinkoje nėra daug žmonių, turinčių tokių įgūdžių, o jie yra vertingi.
- Koks vyraujantis požiūris įmonėje apie tai, ar mokytis šių kalbų yra lengva, sunku?
Žinoma, tai priklauso nuo žmogaus, bet paprastai, jei žmogus gerai moka anglų ar vokiečių kalbą, išmokti skandinavų kalbą nėra labai sudėtinga, nes jos struktūra ir žodžiai gana panašūs. Tačiau mokymosi procesas yra labai intensyvus ir per gana trumpą laiką žmonės turi išmokti labai daug, o tai jau yra sudėtinga. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad skandinavų kalbų mokytis lengva, žmonės susiduria su tarimo ar kai kurių gramatikos aspektų sunkumais.
- O koks tuomet, sakytumėte, būtų didžiausias iššūkis mokantis skandinavų kalbų?
Didžiausias iššūkis tikriausiai yra tarimas ir gimtakalbių supratimas, nes yra daug dialektų, tarmių. Be to, kai kalbos mokomasi įmonės viduje, tempas yra gana greitas ir per trumpą laiką reikia išmokti ir įsisavinti daug informacijos.
Didžiausias iššūkis yra tarimas, nes kai kurios skandinavų kalbų raidės turi daug tarimo variantų (garsų), priklausomai nuo to, kurioje žodžio vietoje jos yra, o tai įsisavinti iš pradžių yra gana sudėtinga. Kai kuriuos garsus taip pat sunku ištarti, o tai taip pat reikalauja papildomų pastangų. Kalbant apie gramatikos taisykles, didžiausias sunkumas paprastai kyla dėl skirtumų tarp gimtosios ir užsienio kalbos. Gimtojoje kalboje neegzistuojančių gramatikos aspektų bus sunkiau išmokti naujoje kalboje. Todėl didžiausias iššūkis visada yra žodžių tvarka sakinyje ir žymimųjų ar nežymimųjų daiktavardžio ir būdvardžio formų vartojimas.
Dėkojame už atsakymus!
Jei tai, ką perskaitėte jus sudomino ir norėtumėte pritaikyti savo švedų, danų ar norvegų kalbų žinias dirbdami Cognizant komandoje, jų darbo pasiūlymus rasite paspaudę šią nuorodą.
Atgal į sąrašą 