7 efektyvesnio mokymosi būdai
-
- Daryk laipsniškus intervalus tarp kartojimo sesijų. Kad ir kaip keistai tai skambėtų, geriausias būdas įsiminti naują informaciją – kuriam laikui ją pamiršti ir vėl prisiminti. Kaip ir raumenys po kiekvienos treniruotės sustiprėja ir pajėgia pakelti vis didesnį krūvį, taip ir atmintis, nuolat treniruojama prisiminti tam tikrą faktą, ilgainiui geba tai padaryti nereikalaudama tokių dažnų kartojimo intervalų. Šis būdas, pavadintas ,,spaced repetition system“, padeda išvengti dažnos problemos, kai naują medžiagą greitai ir per trumpą laiką ,,iškalame“, tačiau taip pat greitai ir pamirštame. Populiariausias kartojimo intervalų sistemos variantas atrodo taip: 1 diena po išmokimo – 3 dienos po paskutinio kartojimo – 7 dienos p. p. k. – 21 diena – 30 dienų – 45 dienos, ir t.t. (tačiau kartojimo sesijų tvarkaraštis gali būti individualus; svarbiausia, kad intervalai laipsniškai didėtų). Jei kartojimo sesijos metu nepavyksta prisiminti kartojamo fakto, jis grąžinamas į eilės pradžią. Rekomenduojame pasinaudoti SRS programėlėmis, pavyzdžiui, Memrise, kurią naudoja mūsų mokykla.
-
- Padaryk pertrauką ir vėl grįžk prie nebaigtos kartojimo sesijos. 20 a. trečiame dešimtmetyje lietuvių psichologė Bluma Zeigarnik atrado fenomeną, kurį pavadino ,,Zeigarnik efektu“. Pasak jo, naują informaciją prisimename geriau ir ilgiau, jei būname priversti nutraukti mokymosi sesiją ir grįžti prie jos vėliau. Mūsų smegenys nemėgsta nebaigtų darbų, todėl, priverstos nutraukti minties giją, yra linkę prie jos ,,užstrigti“ tol, kol atsiranda galimybė grįžti. Tad nebijok pačiame kartojimo įkarštyje padaryti kavos pertraukėlės.
- Pasinaudok laikmačiu. Laikrodis – dažnas mokymosi pagalbininkas. Dauguma mūsų nekartą sau žadėjome atsiversti knygą, kai išmuš lyginė valanda, tačiau minutę pavėlavę nukėlėme mokymosi sesiją kitam :00 Kaip to išvengti? Mesk laikrodį į šalį ir griebk laikmatį. Nustatyk griežtą mokymosi sesijos ir pertraukų laiką su vienodais intervalais, pavyzdžiui: 25 min mokymosi sesija ir 5-10 min pertrauka, o po keturių mokymosi sesijų – 20-30 min. pertrauka (mokymosi sesijų ir pertraukų trukmė gali skirtis, tačiau rekomenduojama laikytis trijų trumpesnių ir vienos ilgesnės pertraukos ritmo). Kad būtų smagiau, gali įsigyti žymųjį pomidoro formos laikmatį, kurio vardu ir pavadintas šis metodas (,,Pomodoro technique“).
- Papasakok kitam, ką išmokai. Amerikiečių fizikas Richard‘as Feynman‘as teigė, kad geriausias būdas geriau suprasti ir įsisavinti išmoktą medžiagą – perteikti ją kitiems. Tai ypač veiksminga, jei tavo publika – žmogus arba žmonės, apie šią sritį išmanantys mažiau nei tu pats. Tuomet naują medžiagą reikės paaiškinti supaprastintai, kad suprastų ir jie. Kaip yra pasakęs Einšteinas: ,,Jei negalite to paaiškinti šešiamečiui, pats to nesuprantate.“ Jei nerandate geranoriškos auditorijos – nieko baisaus. Ją atstoti gali ir negyvi objektai. Turbūt galite atspėti, kodėl populiari šio metodo alternatyva pavadinta ,,guminio ančiuko metodu“.
- Sumaišyk tvarką. Ar paprastai vienu metu mokaisi tik vieną temą, ir visas temas kartoji iš eilės? Pabandyk įlieti šiek tiek įvairovės! Mokslininkai nustatė, jog kelių temų mokymasis ir kartojimas vienu metu padeda geriau įsiminti naują informaciją. Šis metodas, pavadintas ,,interleaving“, neleidžia smegenims kartojimo sesijos metu pereiti į ,,autopilotą“, kadangi išmokta medžiaga matoma vis kitokiame kontekste. Taip esame priversti sąmoningai diferencijuoti tarp skirtingų informacijos vienetų, o ne pasyviai juos atkartoti. Pabandyk sudaryti testus iš skirtingų temų, arba pasinaudok programėlėmis (pavyzdžiui, Quizlet), kurios kiekvieno kartojimo metu sumaišo klausimų tvarką.
- Sukurk sąsajas. Sunku įsiminti naują žodį mokantis kalbą? Susiek jį su kokia nors spalva arba gyvūnu! Šis metodas vadinamas ,,mnemonika“. Mūsų smegenys nemėgsta kažko įsiminti ,,aklai“ – jos nuolat stengiasi informaciją susieti su kita informacija. Bet kokiam faktui arba informacijos vienetui galima priskirti kokią nors vizualinę ar žodinę asosiaciją. Keletas įdomių šio metodo pavyzdžių: naujų žodžių mokymasis sudarant naują žodį, kurio raidės atitinka pirmas kiekvieno žodžio raides, arba trumpos istorijos ar dainelės sukūrimas su naujais žodžiais.
- Išsimiegok. Būna dienų, kai tai, ką mokaisi, niekaip nelenda į galvą. Tokiu atveju padėk knygą į šalį ir nusnausk! Net jei ryte laukia testas, geriau atsikelti kiek anksčiau ir kartojimą užbaigti iš ryto, nei sėdėti prie knygos per naktį. Miegas – ne tik puikus būdas pailsėti. Jo metu mūsų smegenys atlieka tam tikrus ,,valymo“ darbus ir tvarkingai sudėlioja praėjusios dienos prisiminimus (o taip pat ir tą dieną išmoktą informaciją) į atminties lentynas. Tai, ką išmoksi vakare prieš miegą, ryte prisiminsi daug lengviau. Tuo tarpu miego trūkumas turi neigiamą poveikį kognityviniams procesams.
Atgal į sąrašą 