Likus trylikai dienų iki Kalėdų, kiekvieną naktį iš kalnų olų į žmonių gyvenvietes atkeliauja po vieną Kalėdų brolį, islandiškai vadinamą jólasveinn. Šie kalnų broliai – nei seni, nei jauni – nerūpestingai leidžia savo dienas gyvendami su motina Grýla ir tinginiu tėvu Lepalúði. Motinos paliepimu jie stebi vaikus: neklaužadoms į batą įmeta po bulvę, o gerai besielgiančius aplanko ir pradžiugina mažomis dovanėlėmis.
Kaip aš pati juos pažinau ir ką girdėjau iš vietinių – tie Kalėdų broliai, kad ir mėgstantys kiek paerzinti, bet išties yra atlapaširdžiai, norintys pasidalinti su vaikais skanumynais. Tuo tarpu motina Grýla – piktoji trolė – ir jos ištikima pagalbininkė juoda katė tyko ir laukia, kada galės negailestingai praryti negerus vaikus. Nors legenda byloja, kad Kalėdų katė (isl. Jólakötturinn) išties ėda tik tuos vaikus, kurie negauna Kalėdoms naujų drabužių, todėl vaikai su nekantrumu laukia minkštų dovanų po egle, kad netektų atsidurti negailestingos būtybės pilve.
Tačiau islandiško folkloro tyrėjai atskleidžia ir kitokią jų pusę – senovėje šie broliai, nuolat alkani, slankiodavo vagiliaudami maistą iš žmonių namų, vienu kitu niekučiu pradžiugindami mažuosius. Pasakojama, kad ši tradicija gimė tais laikais, kai Islandijoje išgyventi buvo itin sunku, o šiurpios istorijos apie piktąją motiną Grýlą ir Kalėdų katę skatino tiek vaikus, tiek suaugusiuosius laiku atlikti būtiniausius darbus ir pasiruošti žvarbiai žiemai iki didžiųjų švenčių.
Kai prieš dešimt metų apsigyvenau Islandijoje ir sužinojau apie šią islandų Kalėdų tradiciją, pirmą kartą su smalsumu laukiau visų trylikos brolių. Gruodžio rytai tapo pilni netikėtumų: vieną rytą neradau batų, kol galiausiai aptikau juos už durų – pilnus bulvių. Matyt, nebuvau tokia „šilkinė“ ir reikėjo labiau stengtis artėjant Kalėdoms. Kitą rytą bate radau raštelį su galvosūkiu, vedančiu į paslėptą skanėstą, o vėliau nustebino jaukus niekutis ar meilės raštelis. Islandiški Kalėdų broliai – nors ir beraščiai troliai, gyvenantys kalnų olose, – yra tikri išdaigų meistrai, o jų dovanos ir žinutės visada kelia šypseną.
Pirmieji metai Islandijoje buvo kupini šios šventinės dvasios. Broliai kiekvieną rytą palikdavo žinutes, iškeverzotas vištos koja, dar tuo metu sunkiai suprantama islandų kalba, kurias reikėdavo ilgai šifruoti. Jų unikalūs vardai ir savybės, kaip Šaukštų laižytojas (isl. Þvörusleikir), Puodų gramdytojas (isl. Pottaskefill) , „Skyr“ jogurto rijikas (isl. Skyrgámur) ar Durų trankytojas (isl. Hurðaskellir), puikiai atspindi jų linksmą prigimtį. Dabar, augindama vaikus šioje atšiaurioje saloje, kur kiekvienas kalnas, ledynas ir fjordas pasakoja legendas apie elfus, trolius ir unikalią šios šalies kultūrą, su nekantrumu laukiu savo sūnų nuostabos ir juoko, kai jie bate atranda kokią nors išdaigą ar jaukią dovanėlę. Laikas sukasi ratu, o Kalėdų broliai vis dar rūpinasi gera nuotaika likus trylikai dienų iki Šventų Kalėdų.
Atgal į sąrašą 